Maironis (3)
| Tema |
Lietuvių kalba |
| Tipas |
Rašinys |
| Aprašymas |
Maironio biografija ir kūrybos bruožai. |
| Patalpinta |
2008-12-14 |
| Parsisiuntė |
420 |
|
|
Išsamus aprašymas
Jonas Mačiulis – Maironis gimė 1862 metų lapkričio 2 dieną. Raseinių rajone, Pasandravio dvarelyje, kur laikinai gyveno jo tėvai – Ona ir Aleksandras Mačiuliai. Tikroji poeto tėviškė – netoliese esantys Bernotai, kuriuos supa lygumos bei medžiais apaugę upeliai , kur poetas mėgdavo apsilankyti ... Namuose įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos Jonas Mačiulis 1873 m. įstojo į Kauno gimnaziją kur jau šeštoje klasėje pradėjo rašyti savo pirmuosius eilėraščius lenkų kalba, tačiau vėliau šiuos bandymus sunaikino. Gimnazijoje Maironis susipažino su lenkų poetų kūryba, kuri jam padarė didelę įtaką tolimesneje poezijoje ir suteikė jai praeities tematiką bei tėvynės ideologiją ... Gimnaziją Jonas Mačiulis baigė 1883 m. dar kankinamas abejonių išvyko į Kijevo universitetą studijuoti Istorijos ir filologijos fakultete, kur mokėsi literatūros. Kijeve Maironis aiškiai suvokė, kad nuo šiol aukščiausia jo gyvenimo idėja taps tėvynė ir jau 1884 m. skubiai išstoja iš universiteto. Kurį laiką jis gyveno Ukrainoje, dirbo namų mokytoju... Vasaros pabaigoje grįžto į Lietuvą ir atvyko į Kauną, kur įstojo į kunigų seminariją. Kunigo profesija davė jam teisę gyventi ir darbuotis tarp tautiečių, taip užsivėrė abejonių vartai ir iš tolo švietė - A. Baranausko, M. Valančiaus bei K. Donelaičio pavyzdžiai. Maironis tikėjo, kad netrukus eilėraščių posmai taps jo veiklos arena. Pirmieji mokslo metai Kauno kunigų seminarijoje nebuvo sunkūs todėl, Maironis jautėsi pranašesnis už kitus ir pasiryžo įgyvendinti savo sumanymą – parašyti Lietuvos istorijos apybraižą, kuri buvo išleista jau 1891 m. ir pavadinta „ Apsakymai apie Lietuvos praeigą “. Tačiau, jis priklausė slaptai seminarijoje veikusiai savišvietos kuopelei, kurios nariai domėjosi lietuvių nacionaliniu judėjimu, skaitė „ Aušrą “ ir kitą draudžiamą literatūrą. Taip per patikimas bendraminčių rankas pasaulį išvydo ir jo kūriniai, pirmiausia paplitę kaip dainos ... Savo pirmosios eilėraščių knygos „ Pavasario balsai “ - Maironis sulaukė 1895 metais, kai lietuvių kultūros žodis buvo slopinamas ir draudžiamas todėl, tai buvo didžiulis įvykis viešumoje. Taigi Maironio lyrikos branduolį sudaro eilėraščiai apie Tėvynę bei visuomeninė ir individo saviraiškas, kurios aprėpia ne tik tai, kas svarbu tautai bet ir tai, kas individualu, asmeniškai ir skausmingai išgyventa. Poetas žadino lietuvių tautinę savimonę ... Maironis poetizavo lietuvių kovas su kryžiuočiais, tvirtas pilis, kovas už laisvę išaukštino tautines vertybes – tai yra kalbą, dainas, geltonkasias lietuvaites, gražias sodybas ir darželius, jo eilėse regima ir nuostabių Lietuvos peizažų su charakteringais kraštovaizdžiais, o eilėraščių lyrinis subjektas tarsi perteikia meilę tėvynei, kuri yra ir asmeniška ir tuo pačiu vienijanti tautą. Maironio lyrika yra visuomeninė, pilietinė ir individuali reiškianti žmogaus emocijas bei jausmus. Nauja lietuvių literatūroje buvo tai, kad Maironis sukūrė individualiosios poezijos tipą atvėrusį kelią moderniąjai XX a. poezijai tai buvo svarbiausias Maironio įnašas į lietuvių literatūrą, kuris padarė įtaką kitiems garsiems poetams tokiems kaip S. Nėris ar V. Mykolaitis - Putinas ... Maironis savo poezijoje vartojo įvairius žanrus – tai yra oratorinį eilėraštį, dainą, elegiją, baladę, poemą. Jų posmai sklandūs, lengvai skaitomi ir suvokiami, vyrauja ketureiliai, kryžminis ritmas. Maironio eilėraščiams būdingas - dramatizmas, skausmas, laikina nuotaika, dinamiškumas, retoriniai klausimai ir kreipiniai. Paskutis Maironio poetinės kūrybos taškas buvo labai meniškas eilėraštis „ Vakaro mintys “. O, 1932 metų Birželio mėnesio pabaigoje, kaip ir kiekvienais metais poetas viešėjo Tytuvienuose, kur atvykdavo švęsti joninių. Viešnagėje poetas pajuto smarkius skausmus ir sunerimęs skubėjo į Kauną. Traukinyje jį ištiko aštrus priepuolis. Maironis buvo paguldytas į ligoninę ir operuojamas garsaus chirurgo V. Kuzmos, tačiau ši operacija Maironiui padėjo išgyventi tik keliatą dienų ... Išaušus ankstyvam Birželio 28 dienos rytuj Jonas Mačiulis – Maironis mirė.
Raktiniai žodžiai
- maironis vakaro mintys
- maironis
- vakaro mintys maironis