Lyderiavimas ir vadovavimas

Tema	Vadyba
Tipas	Referatas
Aprašymas	Įvadas. Vadovavimas ir pasitikėjimo kūrimas. Kas yra vadovavimas? Bruožų teorijos. Elgsenos teorijos. Ohajo valstijos tyrimai. Mičigano valstijos universiteto tyrimai. Vadovų tinklelis. Modernizuotos bruožų teorijos. Charizmatinis vadovavimas. Vizijomis grindžiamas vadovavimas. Vadovavimas komandai. Ar vadovavimas visada yra aktualus? Išvados.
Patalpinta	2006-01-18
Parsisiuntė	9162
	Parsisiųsti28 KB

Išsamus aprašymas

Vadyba – ta specifinė darbinės veiklos rūšis, susiformavusi darbo pasidalijimo procese, pradėjus žmonėms burtis į bendro tikslo siekiančia grupes. Vadovavimo specifika reiškiasi tuo, kas išsiskiria žmogus ar asmenų grupė, lementi kitu žmonių veiksmus ir pastangas, realizuojant bendra tikslą, kad kuo efektyviau būtų panaudoti visi turimi ištekliai. Taigi vadovavimas – tai procesas, telkiantis žmones siekti ir realizuoti tam tikrus tikslus. Vadovavimas ypač svarbi ir sudėtinga vadybos funkcija. Prieš pradedant analizuoti vadovavimo funkcijos esmę, reikėtų apibrėžt pačia vadovavimo sąvoką, nes literatūroje (ypač vertimuose iš anglu kalbos) ši sąvoka dažnai tapatinama su lyderaivimu (verčiant anglu kalbos žodį „leadership“). Pirmiausia šių lietuviškų sąvokų skirtinga prasmė vadovavimas remiasi formalios jėgos pozicija, turinčia įtakos žmonėms, lyderiavimas kyla iš socialinės įtakos proceso. Vadinas, asmuo gali būti vadovas, lyderis arba ir vadovas, ir lyderis. Lyderis taip pat gali būti formalus – paskirtas vadovauti grupėj, arba neformalus – iškilęs iš grupės narių vertinimo bei pripažinimo. Taigi lyderiavimas apibrėžtinas kaip procesas ir kaip savybė. Kaip procesas lyderiavimas yra nepriverstinis įtakos naudojimas, bandant kreipti ar koordinuoti grupės narių veiklą, kad būtų pasiektas tikslas. Lyderiavimas kaip savybė – tai rinkinys charakteristikų, priskiriamų tam, kuris suvokia galįs tokią įtaką sėkmingai panaudoti. Taigi vadovas gali būti arba nebūti lyderiu, jei, kreipdamas pavaldinių elgseną, remsis prievarta. Daugelis autorių sutaria, kad terminai lyderiavimas ir vadovavimas nėra tapatūs, tačiau jų nesutarimu esmė – žių terminų tarpusavio sąsaja. Pavyzdžiui, W.G.Bennis (1985) rašo, kad „vadovai yra žmones, kurie daro dalykus tinkamus, o lyderiai – tai tie, kurie daro tinkamus dalykus“. A.Zaleznik (1977) teigia, kad „vadovai rūpinasi tuo, kaip padaryti, o lyderiai yra susiję su tuo, ką tai reiškia žmonėms“. Taigi vadovavimas bus neefektyvus, jei nesirems lyderiavimu, pasireiškiančiu vadovo sugebėjimu sutelkti žmones sėkmingai įgyvendinti tikslus. Lyderiavimas – vienas iš vadovavimo poveikio priemonių. Šiandien dėl pokyčių visuomenėje, didėjančios konkurencijos ir darbo jėgos pokyčių vadovavimo tyrimuose vadybininku bei vadovų elgesys bei vaidmenys išsiskiria. Vadybininko (manager) pagrindinė funkcija – sklandi veikla; jie yra skiriami, turi nurodytus veiklos tikslus ir remiasi formalia valdžia. Vadybininkai paskirsto žmones ir išteklius, kad tie tikslai būtų įgyvendinti. Vadovo (leader) pagrindinė funkcija – kūrybiškos idėjos ir veiklos turinys. Vadovaujama (lyderiaujama) tada, kai pavaldiniai noriai laikosi vadovo nurodymų. Vadovai motyvuoja, kad pasiekėjai stengtųsi siekti organizacijos tikslų. Taigi vadovavimas yra viena iš labai sudėtingos vadovo veiklos funkcijų: Tai ypatinga veikla, kuri neorganizuota minią paverčia efektyviai, tikslingai ir našiai dirbančią grupę (P.Drucker, 1992); Tai nekas kita, kaip žmonių nuteikimas dirbti, ir vienintelis būdas tai padaryti – bendrauti su jais (L.Iacca, 1988); Tai menas suteikti žmonėms tai, ko jiems reikia ir ko jie nori. Kartu tai yra gavimas to, ko jums (vadovui) reikia ir ko jūs norite (D.H.Kuck). Vadovauti – reiškia organizuoti žmonių veiklą organizacijoje tikslams pasiekti bei sukurti tos veiklos sėkmės sąlygas. Kiekviena organizacija siekia įvairių tikslų, kurie turi įtakos žmogaus, dirbančio šioje organizacijoje, elgesiui; bet ir žmonės, ateidami į organizaciją, turi savo tikslų. Šių tikslų optimalus derinys – kertinė vadovavimo problema. Kas yra vadovavimas? Vadovavimas – tai gebėjimas paveikti grupę, kad ji įgyvendintų iškeltus tikslus. Šio poveikio ištakos gali būti formalios, pavyzdžiui, vadovo pareigos organizacijoje. Kadangi vadovų pareigos yra susijusios su tam tikra formaliai suteikta valdžia, asmuo, užėmęs tam tikras pareigas organizacijoje, gali imtis vadovaujančio vaidmens. Tačiau nevisi lyderiai yra vadovaujantys darbuotojai, ir ne visi vadovaujantys darbuotojai yra lyderiai. Vien tik tai, kad organizacija suteikia vadovams tam tikras teisias, dar nereiškia, kad jei efektyviai vadovaus. Nesankcionuotas vadovavimas – tai yra gebėjimas daryti įtaką, kylantis iš neformaliuos organizacijos struktūros, - yra toks pat svarbus, o gal net ir svarbesnis nei formali įtaka. Kitaip tariant, lyderiai grupėje gali patys savaime atsirasti arba būti paskirti. Bruožų teorijos. Jei reikėtų apibudinti vadovą remiantis šių dienų žiniasklaidoje pateiktomis bendromis sąvokomis, tikriausiai išvardytume tokias savybe kaip intelektas, charizma, ryžtingumas, entuziazmas, jėga, drąsa, principingumas, pasitikėjimas savimi ir taip toliau, padarydami išvadą, kad efektyvūs vadovai – tai trečdalis skauto ir du trečdaliai Jėzaus Kristaus. Ankstyvieji psichologai, studijavę vadovavimo problemą, ieško panašių į čia išvardytas savybių, kurios išskirtų lyderius. Ar įmanoma išskirti vieno arba daugiau tų žmonių, mūsų pripažįstamų lyderiais – Winstono Churchillio, Motinos Terezos, Martino Liuterio Kingo Jaunesniojo, Johno F.Kennedy, Nelsono Mandelos, Colino Powello, - asmens savybių, kurių neturi nelyderiai? Galime sutikti, kad šie žmonės atitinka mūsų lyderio apibrėžimą, tačiau jų asmens savybės yra labai skirtingos. Jei būtų įrodyta, kad galioja bruožų koncepcija, būtų atrastos konkrečios savybės, kurias privalėtų turėti visi lyderiai. Mokslininkų bandymais išskirti tokius bruožus ne kartą atvedė juos į aklavietę. Kai bandyta rasti bruožų rinkinį, kuris visada išskirtų lyderius iš pasekėjų ir efektyvius vadovus iš neefektyvių, šios pastangos būdavo nesėkmingos.galbūt buvo truputį optimistiška tikėtis, jog nuolatinis unikalių bruožų būdingas visiems efektyviems lyderiams, kad ir kam jie vadovautų, - Mormonu bažnyčios chorui, „General Electric“ korporacijai, Malibu pakrantės parduotuvei, Brazilijos futbolo komandai ar Oksfordo universitetui. Bandymai rasti ruožus, kurie nuolatos susiję su vadovavimu, buvo sėkmingesni. Šeši bruožai, skiriantys lyderius nuo nelyderių, yra šie: (1) vežlumas ir ambicingumas, (2) troškimas vadovauti kitiems ir daryti jiems įtaką, (3) sąžiningumas ir principingumas, (4) pasitikėjimas savimi, (5) intelektas ir (6) nuodugnus išmanymas tos srities, už kurią yra atsakingas.

Raktiniai žodžiai

• vadovavimas
• lyderiavimas ir vadovavimas
• vadovavimas ir lyderiavimas