Literatūros sąvokos

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Epas. Poema. Pasakėčia. Epopėja. Apsakymas. Alegorija. Peizažas. Sapnas. Liaudies dainos. Rauda. Eilėraštis. Elegija. Idilė. Lyrizmas. Paralelizmas. Palyginimai. Įasmeninimas(personifikacija). Nuolatiniai epitetai. Hiperbolė. Deminutyvai. Stilizacija. Parodija. Rimas. Rimavimo būdai. Metafora. Draminė pasaka. Monologas. Dialogas. Draminis veiksmas. Kolizija. Konfliktas. Intonacija. Romanas. Novelė. Kompozicija. Vaizdelis. Impresija. Miniatūra. Veikėjas. Personažas. Herojus. Charakteris. Autorinė charakteristika. Autocharakteristika. Apysaka. Dienoraštis. Memuarai. Patetiškas. Sentimentalus. Erotika.
Patalpinta	2010-03-03
Parsisiuntė	556
	Parsisiųsti9 KB

Išsamus aprašymas

Epas- Plačios apimties , dažniausiai eiliuotas pasakojamasis kūrinys apie legendinių ar istorinių herojų žygius.
Poema-Eiliuotas pasakojamasis kūrinys.
Pasakėčia-Trumpas, pasakojamasis, dažniausiai eiliuotas kūrinys, turintis pamokomąją arba kritinę mintį.
Epopėja-Didelės apimties kūrinys, paprastai susidedantis iš kelių knygų, tomų, vaizduojantis istoriškai reikšmingus įvykius, svarbų istorijos tarpsnį.
Apsakymas-Nedidelės apimties epinis kūrinys, paprastai vaizduojantis vieną pagrindinio veikėjo gyvenimo epizodą, gyvenimo etapą.
Alegorija-Abstrakčios sąvokos reiškimas konkrečiu vaizdu.
Peizažas-Gamtos vaizdo aprašymas literatūros kūrinyje.
Sapnas-Vaizdai, jausmai ir mintys, matomi, išgyvenami miegant.
Liaudies dainos-tradicinės muzikos žanras, kuris būdingas etninei tam tikro krašto kultūrai. Tai yra daina, kuri buvo sukurta etninių grupių aplinkoje, dažniausiai tokios dainos būdavo dainuojamos grupėmis.
Rauda-Savotiška melodeklamacija, ,,verkimas su žodžiai”, dažniausiai per laidotuves, taip pat per vestuves.
Eilėraštis-Vienas iš dažniausių lyrikos žanrų.
Elegija-Lyrikos žanras, kurio svarbiausieji bruožai yra liūdna nuotaika, nusiminimas, liūdni apmąstymai.
Idilė-Lyrikos žanras, nedidelės giedrios nuotaikos kūrinys, kurio tipiški vaizdai- saulė, pieva. Žiedai, upelis, gyvulių kaimenė.
Lyrizmas-Tai gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istorijų eiliavimas.
Paralelizmas-Dviejų dalykų sugretinimas lygiagrečiai juos pavaizduojant.
Palyginimai-Dviejų daiktų arba reiškinių gretinimas, paremtas kuriuo nors jų panašumu.
Įasmeninimas(personifikacija)-Tai yra negyviems daiktams priskiriamos, suteikiamos gyvų žmonių savybės.
Nuolatiniai epitetai- Liaudies dainose nuolat vienodai, panašiai apibūdinami žodžiai.
Hiperbolė- nepaprastas vaizduojamojo objekto savybių padidinimas, perdėjimas, siekiant pajuokti, sugėdinti ir pan.
Deminutyvai-Mažybiniai ir maloniai žodžiai. Jie irgi labai būdinga liaudies dainų stilistinė figūra.
Stilizacija- Specialus sąmoningas kurio nors kūrinio, kurių nors bruožų mėgdžiojimas, imitavimas.
Parodija-Kai pamėgdžiojimu siekiama pasišaipyti, pajuokti.
Rimas- Eilėraščių eilučių pabaigos sąskambis. Jis gali būti tikslus ir netikslus. Rimai taip pat skirstomi į vyriškuosius, moteriškuosius ir daktilinius.
Rimavimo būdai-Kada rimuojama dvi gretutinės eilutės-gretutinis, kada rimuojama pirma eilutė su trečia, o antra su ketvirtąja- kryžminis, kada rimuojama pirma eilutė su ketvirta, o antra su trečia-gaubiamasis.
Metafora- Žodžio reikšmės perkėlimas, pagrįstas daiktų, reiškinių ar jų savybių panašumu.
Draminė pasaka- sujungti pasakos ir dramos motyvais kūriniai.
Monologas-Vieno veikėjo kalba, lyg ir nesikreipiant į kitą veikėją arba nesitikint iš jo atsakymo.
Dialogas- Dviejų ar kelių (polilogas) veikėjų pasikalbėjimas.
Draminis veiksmas- Paprastai gan ryškūs to veiksmo priežasties-pasekmės ryšiai. Veiksmą į priekį stumia veikėjų susidūrimas, priešingos nuomonės, skirtingi siekiai ir tarp veikėjų susidariusi kolizija.
Kolizija-Priešingų jėgų, siekimų ar interesų susidūrimas
Konfliktas- Emocinę įtampą keliantis priešingų siekių, pažiūrų, norų susidūrimas, kova.
Intonacija- frazės, sakinio ar ilgesnio teksto tarimo būdas, perduodantis kalbėtojo jausmą, požiūrį į kalbamąjį objektą. Intonacijos savitumą lemia kirčiai, pauzės, tempas, melodija, o tiksliau – visų šių dalykų junginys.

Romanas- kūrinys priskiriamas epikos žanrui, kuriam būdinga plati apimtis, daug veikėjų, kelios siužetinės linijos, įvykiai vyksta keliose vietose, ilgas laiko tarpas.

Novelė – kūrinys priskiriamas epikos žanrui, tai glaustas kūrinys, kurio veiksmas glaustas, o pradžia ir pabaiga išryškinta, novelėje rašomi tik svarbiausi herojaus įvykiai, jie sparčiai artėja prie kulminacijos, o po to seka staigi ir netikėta atomazga.

Kompozicija – atskirų kūrinio dalių, fragmentų, vaizdų surikiavimas.

Vaizdelis – nesudėtingo turinio literatūrinis kūrinys kuriam artima impresija.

Impresija – įspūdis, subjektyvus išgyvenimas

Miniatūra – mažos apimties, ypač glaustas literatūros kūrinys.

Veikėjas – tai kūrinyje dalyvaujantis asmuo, žmogus ir pan.

Personažas – žodžio veikėjas sinonimas tik tarptautinis žodis.

Herojus – pagrindinis veikėjas į kurį nukreiptas visas dėmesys.

Charakteris – veikėjo sinonimas, bet turi būti ryškus veikėjo vidaus pasaulis.

Autorinė charakteristika – pats autorius apibūdina veikėją.

Autocharakteristika – tai kai veikėjas pats save apibūdina.

Apysaka – kūrinys priklausantis epikos žanrui, užima tarpinę vietą tarp romano ir apsakymo, šiame kūrinyje pavaizduojama lemtingi veikėjų gyvenimo tarpsniai, jam būdinga kelių epizodų įvykių grandinė,
Dienoraštis – kasdieniai autoriaus užrašai apie save, įvykius, aplinką
Memuarai – prisiminimai
Patetiškas – kupinas pakilumo, aistringas
Sentimentalus – labai jausmingas, jautrus, švelnus.
Erotika – jutiminė, kūninė meilė.

Raktiniai žodžiai

• literaturos savokos
• savokos
• autocharakteristika