Lietuvos seimas

Tema	Istorija
Tipas	Referatas
Aprašymas	Lietuvos Seimo istorinė raida Seimas atstovaujamoji valstybės valdžios institucija. Seimo rinkimų tvarka. Pirmalaikiai seimo rinkimai. Seimo nario teisinis statusas. Seimo nario veiklos garantijos. Seimo struktūriniai padaliniai. Seimo pirmininkas. Seimo valdyba. Seimo komitetai ir komisijos. Seniūnų sueiga. Seimo kancleris. Seimo frakcija. Seimo kompetencija.
Patalpinta	2011-11-07
Parsisiuntė	17
	Parsisiųsti19 KB

Išsamus aprašymas

Lietuvos Seimo istorinė raida
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Seimas rinkosi į suvažiavimus (sesijas), kurias šaukė Didysis Kunigaikštis.
Po Liublino unijos (1569) atsiradus jungtiniai Lietuvos Lenkijos valstybiai, atskiri valstybių seimai buvo panaikinti ir sukurtas bendras seimas. Tokia padėtis išliko iki valstybių žlugimo (1795m.).
1950m. balandžio mėn. Lietuvoje buvo išrinkta atstovaujamoji institucija, Steigiamasis Seimas, kuri po ilgo istorinio laikotarpio turėjo visos Lietuvos tautos mandatą. Vienas svarbiausių Steigiamojo Seimo priimtų teisės aktų buvo 1922m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pagal šią Konstituciją Seimas buvo vienerių rūmų ir buvo renkamas trejų metų laikotarpiui, šioje konstitucijoje buvo įtvirtinta parlamentinė respublika.
Pirmasis LR Seimas buvo išrinktas 1922m. spalį, antrasis 1923m. gegužio mėn., 1926m. gegužės mėn. buvo išrinktas paskutinysis, trčiasis Seimas vadovaujantis 1922m. konstitucija. Ketvirtasis Seimas išrinktas 1936m. pagal 1928m. konstituciją.1938m. konstitucija iš esmės nepakeitė seimo įgaliojimų, paversdama jį labiau reprezentaciniu, pataremuoju.
1991m. kovo 11dieną Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė Laikinąjį Pagrindinį įstatymą. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo – įgaliojimų apimtys, veiklos praktika suteikia galimybę tuo metu egzistavusią valdymo formą kaip artimą „susirinkimo valdymo sistemai“. Joje valstybės valdžios centras yra atstovaujamoji institucija iš esmės nukreipianti tam tikra linkme visą valstybės struktūrų veiklą.
1992m. spalio 25d. Lietuvos Respoblikos piliečiai referendume pritarė naujai Konstitucijai. Dabartiniai Konstitucijai.

SEIMAS ATSTOVAUJAMOJI VALSTYBĖS VALDŽIOS INSTITUCIJA.
Seimas yra viena iš institucijų, vykdančių valstybės valdžią. Parlamento kaip valdžios nepriklausomumas yra demokratijos garantija. Lietuvos parlamentas yra vienintelė institucija, turinti įgaliojimus įstatymams kurti. Parlamentas nepavaldus jokiai vykdomosios valdžios kontrolei. Parlamentas pats nustato savo veiklos struktūrą ir veiklos procedūrą. Svarbu tai, kad niekas negali kištis į Seimo svarbiausią teisę – kurti įstatymus – aukščiausios juridinės galios mormos aktus. Tuo pasireiškai akivaizdus parlamento išskirtinumas.
Seimo įstatymų leidybos įgaliojimai nėra apsoliutūs. Pirmiausiai Seimas yra saistomas Konstitucijos. Taip pat šie įgaliojimai yra ribojami tokio instituto kaip referendumas. Konstitucinis Teismas turi galimybę Seimo priimtus įstatymus pripažinti negalojančiais. Respublikos Prezodentas turi įgaliojimus ir naudojasi veto teisia, esaant aplinkybėm numatytom konstitucijoje jis paskelbia pirmalaikius Seimo rinkimus.
Seimą sudaro taitos atstovai ir vykdo tautos atstovaujamąją funkciją, Seimas tampa tautos valios ir interesių reiškėju. Išrinktas Seimo narys yra laisvas balsuodamas bet kuriuo klausimu. Laisvo mandato esmė – Tautos atstovo laisvė įgyvendinant jam suteiktas teisias ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant teisės atšaukti seimo narį.

SEIMO RINKIMŲ TVARKA. PIRMALAIKIAI SEIMO RINKIMAI
LR Seimą sudaro 141 Seimo nariai. Nariai renkami ketveriems metams vadovaujantis visuotine, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu kai išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narų. Lietuvos Seimo rinkimų įstatymas numato mišrią rinkimų sistemą. Vienmandatėse rinkimų apygardose mažoritarinės (pateikiamas sąrašas) sistemos pagrindu išrenkamas 71 Seimo narys, o proporcinės likusieji 70 parlamento narių. Rinkimus rengia trijų pakopų rinkimų komisijų sistema: Vyriausioji rinkimų komisija; Apygardų rinkimų komisija; Apylinkių rinkimų komisija. Dvi pastarosios komisijos skiriamos tik rinkimų laikotarpiu. Įstatyme yra numatytas demokratinis rinkimų komisijos sudarymo principas.
Vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose kandidatus į Seimo narius turi teisę kelti visos politinės partijos įregistruotos įstatymų numatyta tvarka. Daugmandatėse rinkimų apygardose politinėms partijoms, visuomeniniams politiniams judėjimams bei koalicijoms reikia pateikti partijų sąrašus kuriuose turi būti įrašyti ne mažiau, kaip 25 kandidatai. Tuo pačiu metu šie asmenys gali kelti savo landidatūrą veinmandatėse rinkimų apygardose. Kadangi Seimo rinkimų įstatymas numato mišrią rinkimų sistemą, tai kiekvienas rinkėjas gauna du bilotenius: vienmandatės ir daugmandatės.
Vienmandatėse apygardose rinkimai laikomi įvykusiais, jeigy jose dalyvavo daugiau nei 40proc. Rinkėjų. Išrinktu kandidatas laikomas gavęs daugiau, nei pusia dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu nei vienas iš kandidatų negavo visų rinkėjų daugumos, vėnmandatėje rinkimų apygardoje, ne vėliau kaip per dvi savaites turi būti rengiamas pakartotinis; jame dalyvauja du daugiausiai balsų gavę kandidatai.
Daugmandatėje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau nei 25proc. Rinkejų. Seimo rinkimų įstatymas numato užtveriamąjį barjerą. Tik partijos surinkusios daugiau nei 5proc., o koalicijos – 7proc.,rinkėjų balsų, gali dalyvauti mandatų dalybose.
Seimo nariu gali būti renkamas LR pilietis, kuris nesusiijęs priesaika ar pasižadėjimu su kita valstybe ir rinkimų dieną yra nejaunesnis nei 25metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali būti renkami asmenys nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys teismo pripažinti neveiksniais
Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne ankščiau kaip prieš du menesius ir nr vėliau kaip prieš mėnesį iki pasibaigiaint seimo narių įgaliojimams. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas.

SEIMO NARIO TEISINIS STATUSAS
Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos , kai naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigaisi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Išrinktas Seimo narys visos tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekiama būti ištikimais Lietuvos Respublikai.Seimo narys eidamas pareigas vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir nrgali būti varžomas jokių mandatų.
Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas.
2)jis miršta;
3)jis atsistatydina rašytiniu pareiškimu;
4)teismas pripažįsta jį neveiksniu;
5)seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso metu;
6)rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas;
7)jis pereina dirbti,arba per tris mėnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su šio statuto 6str. Reikalavimais;
8) jis netenka LR pilietybės.
Seimo nario teisės ir pareigos
1) balsuoti dėl visų svarstomų klausimų;
2)rinkti ir būti išrinktam š bet kurias pareigas Seime;
3)pateikti pasiūlymuus pataisas pastabas;
4)siūlyti Seimui svarstytinus klausimus;
5)daryti pranešimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų;
6)gauti visų užregistruotų projektų kopijas;
7)dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posedžiose, taip pat Vyriausybės posedžiuose;
8)kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius;
9)kartu su itais Seimo nariais:
a) teikti įstatįmo projektus, dėl Konstitucijos keitimo,
b)inicijuoti apkaltą,
c)pradėti nepasitikėjimo , interpeliacijos procedūrą,
d) šaukti neeilinę Seimo sesiją ir neeilinį posedį,
e)kreiptis į konstitucinį teismą,
f)kitaip veikti pagal šio statuto nuostatas.
Seimo narys gali būti skiraimas Ministru Pirmininku ar ministru. Savo įgaliojimų metu Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą.