Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo analizė
| Tema |
Teisė |
| Tipas |
Analizė |
| Aprašymas |
Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo analizė. |
| Patalpinta |
2010-07-05 |
| Parsisiuntė |
174 |
|
|
Išsamus aprašymas
Šis įstatymas nustato ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, išskyrus šeimynas, ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, išteklių ir mokesčių fondų, ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių, esančių Lietuvos Respublikoje, turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą, kad būtų teisingai laikomasi įstatymo nustatytų normų prižiūri Finansų ministerija. Remiantis šiuo įstatymu ūkio subjektai, kurie prekiauja vertybiniais popieriais rinkoje, tvarkydami apskaitą turi remtis tarptautiniais apskaitos standartais, o ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apkaitą, - vadovautis verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais. Šiuos standartus paskelbia ir patvirtina „Valstybės žiniose“ Audito apskaitos tarnyba. Audito ir apskaitos tarnybos steigėja ir savininkė yra valstybė. Šios viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Be to, Audito apskaitos tarnyba teikia verslo apskaitos standartų paaiškinimus, neturinčius teisės akto galios ir tik rekomendacinio pobūdžio. Ūkio subjektas pasirinkęs tvarkyti apskaitą pagal vieną iš šių standartų, juo turi remtis ne trumpiau nei penkerius metus, nebent tampa įmonių grupės įmone. Viešojo sektoriaus subjektams viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, kuriais jie vadovaujasi tvarkydami apskaitą, tvirtina ir skelbia „Valstybės žiniose“ Finansų ministerija, ji taip pat teikia viešojo sektoriaus ir finansinės atskaitomybės standartų paaiškinimus.
Tinkamam apskaitos tvarkymui ir finansinių ataskaitų sudarymui reikalingas sąskaitų planas, kuriuos ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, savo veikla siekiantiems pelno, tvirtina Audito ir apskaitos tarnyba, o viešojo sektoriaus subjektams, išskyrus įmones, priskiriamas prie viešojo sektoriaus subjektų, ir Lietuvos banką, privalomąjį bendrąjį sąskaitų planą, tvirtina Finansų ministeriją, abiejų rūšių sąskaitų planai skelbiami „Valstybės žiniose“. Ūkio subjektai patys susidaro sąskaitų planą, kurį patvirtina vadovas.
Apskaitos tvarkomos ir finansinės ataskaitos sudaromos pagal ūkio subjekto teisinę formą, ūkio subjekto dydį, veiklos pobūdį ir nuosavybės formą. Apskaitos dokumentai surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba, o prireikus – ir lietuvių, ir užsienio kalba. Gauti dokumentai užsienio kalba turi būti išversti į lietuvių kalbą. Ūkio subjektams, tvarkantiems apskaitą, privalomas dvejybinis įrašas, išskyrus gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys pagal jų chronologine, sisteminę, chronologinę – sisteminę arba kita tvarka registruojami apskaitos registruose, jų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius.
Raktiniai žodžiai
- buhalterinės apskaitos įstatymas
- buhalterinės apskaitos įstatymas 2010
- lr buhalterinės apskaitos įstatymas 2010