Lietuvių literatūros mokslo pradžia

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Analizė
Aprašymas	Lietuvių literatūros mokslo pradžia (laisva refleksija). Straipsnių analizė: S. Dagilio "Keli žodžiai apie poeziją abelnai, o ypačiai apie sudėjimą eilių", J. Šliūpo "Lietuvių raštai ir raštininkai", V. Kudirkos "Tiesos eilėms rašyti".
Patalpinta	2007-01-02
Parsisiuntė	221
	Parsisiųsti5 KB

Išsamus aprašymas

Skaitydami pateiktus straipsnius: S. Dagilio ,,Keli žodžiai apie poeziją abelnai, o ypačiai apie sudėjimą eilių“, J. Šliūpo ,,Lietuvių raštai ir raštininkai“, ir V. Kudirkos ,,Tiesos eilėms rašyti“, matome, jog XXa. pradžioje buvo bandoma padėti pamatus Lietuvos literatūros mokslui, tai darė minėtų straipsnių autoriai.
Iš tiesų, ano meto mokslinė literatūra yra ,,skurdi“ir labai paviršutiniška. Viena priežasčių, turbūt, dar nesusiformavusi lietuvių bendrinė kalba, kas ypač jaučiama autorių darbuose. Kadangi nebuvo tinkamų terminų tam tikriems žodžiams apibūdinti, tai moksliniai tekstai buvo šiek tiek abstraktūs ir labai paprasti, lyginant su šių laikų moksline literatūra. Antai V. Kudirkos tekste, kur aiškinama apie poeziją, jos sandarą, vartojami šnekamosios kalbos žodžiai terminui apibūdinti: ,,Eilėse užtėmijame taiposgi harmonišką sutaikymą galų, taip kad vienas yra lyg atbalsiu kito – tai eilių atsiliepimas“. (p.703). Suprantama, jog čia kalbama apie rimą. V. Kudirkos tekste ( ir ne tik), nemažai tokių paaiškinimų, tačiau mes negalime šio kūrybos bruožo neigiamai vertinti, atsižvelgiant į to meto lietuvių literatūros padėtį ir visuomenę.
Visų pirma, dar vyravo nuo ankstesnių laikų išlikusi tradicija – rašyti kuo paprasčiau ir aiškiau, kad tekstai būtų suprantami visiems, ne tik inteligentijai, bet ir kaimo žmogui, kad šviečiamoji literatūra būtų naudinga. Dėl to daugelis grožinių ir didaktinių kūrinių prarasdavo savo estetiką ir intelektualumą. Antra, kaip jau minėta, dar nebuvo susiformavusi bendrinė lietuvių kalba, kas taipogi pateisina tokį rašymo būdą.
Tačiau, analizuojamas V. Kudirkos tekstas apie poezijos sandarą, nepaisant leksikos, yra turtingas žiniomis: aprašomos ritmo rūšys, pateikiama eiliavimo pavyzdžių iš žymių rašytojų tekstų, plačiai apibūdinama pauzė (tekste - ,,atsiliepimas“) ir kiti dalykai.
S. Dagilis savo darbe ,,Keli žodžiai apie poeziją abelnai“ bando apibrėžti poeziją ir prozą, bei nusakyti jų skirtumus.
Šis straipsnis yra reikšmingas tuo, jog tai buvo pirmasis mėginimas XXa. pabaigos lietuvių literatūros kritikoje kiek plačiau paliesti kai kuriuos literatūros teorijos klausimus. Tekstas leksikos atžvilgiu yra panašus į V. Kudirkos ir J. Šliūpo darbus, vartojami senieji lietuvių kalbos žodžiai: ,,eilininkas, tvertojas, rašėjas“, tačiau turinio atžvilgiu, šiek tiek meniškesnis.Glaudžiai, bet paprastai ir suprantamai stengiamasi paaiškinti kas yra proza, ir kas poezija, o įdomiausia, jog jau yra suprantamas poezijos daugialypiškumas, jog: ,,Poezija gali būti ir ne eilėmis parašyta <...>“. (p.156).
Straipsnis išsiskiria palyginimų gausa, išsamiais paaiškinimais, giliamintiškumu, nusakant skirtumus, bei poezijos reikšmę (matyt tai įtakojo paties autoriaus profesinė veikla). Pastebime ir tai, kas būdinga dabartinei literatūros mokslo kritikai – yra gretinami du kūriniai ,,Anykščių šilelis“ ir ,,Aprašymas turtų“ ,,<...> dėl geresnio išmanymo tos tiesos <...>“ (p. 157).
Atsižvelgiant į tai, jog tai pirmasis bandymas plačiau aptarti tam tikrus lietuvių literatūros terminus, tekstas pakankamai gerai suprantamas ir turiningas.
Iš J. Šliūpo darbo apie lietuvių raštus ir rašytojus gauname žinių apie Lietuvos literatūrinę praeitį. Tekstas lyg trumpa chrestomatija, vėlgi, savita savo leksika ir turiniu.Tačiau joje pakankamai aiškiai ir, galbūt, pernelyg plačiai aprašomi tam tikri visuomenės veikėjai bei jų darbai. Žinoma, tuomet tai buvo didelis pliusas skaitytojo atžvilgiu, bet šiandieninėje literatūros kritikoje ar kituose literatūros mokslo darbuose yra vertinama tai, kas yra konkretu ir aišku, bei skiriama, kas priklauso mokslinei, o kas grožinei literatūrai.
Iš aptartų XXa. pradžios tekstų matome, kaip vėlai pradėjo formuotis lietuvių mokslinė literatūra, ir kaip ji skiriasi nuo dabartinės, atspindinčios mūsų literatūros mokslo pažangą.

Raktiniai žodžiai

• mokslo pradzia
• svieciamoji literatura
• literaturos pradzia