Lietuvių literatūra (3)

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Epika. Lyrika. Drama. Romanas. Apysaka. Apsakymas. Novelė. Esė. Fabula. Odė. Sonetas. Trioletas. Lyrinė poema. Baladė. Tragedija. Komedija. Drama. Antanas Škėma. Maironis. Kristijonas Donelaitis. Vincas Krėvė-Mickevičius. Balys Sruoga. Vincas Mykolaitis-Putinas. Justinas Marcinkevičius. Henrikas Radauskas. Romualdas Granauskas. Jonas Biliūnas. Salomėja Nėris. Juozas Aputis. Bitė Vilimaitė. Vanda Juknaitė. Jurgis Savickis. Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Judita Vaičiūnaitė. Nijolė Miliauskaitė. Antanas Vaičiulaitis. Juozas Tumas–Vaižgantas. Tomas Venclova. Saulius Šaltenis. Marcelijus Martinaitis. Sigitas Geda. Aidas Marčėnas.
Patalpinta	2009-05-23
Parsisiuntė	648
	Parsisiųsti20 KB

Išsamus aprašymas

Epika – pasakojimo apie pasaulį menas. Pasakotojas-istorija-adresatas. Svarbus žmogus, veiksmai, išgyvenimai, pasaulis. Daug įvykių, aiškus siužetas, fabula. Dažnai aiškūs erdvė ir laikas. Svarbiausi žanrai: epas, romanas, apysaka, novelė, apsakymas, esė.
Lyrika – dažnai eiliuoti tekstai pateikiantys išgyvenimus, emocijas, įspūdžius, nuotaikas, mintis.Veikėjų nedaug, neišplėtotas siužetas(ar nėra). Svarbiausi žanrai: lyrinis eilėraštis, odė, sonetas, trioletas, lyrinė poema, baladė.
Drama – vaidinti skirti kūriniai. Aiškūs veikėjai. Svabiausia: personažų poelgiai ir kalba(dialogai, monologai) vaizduojamas veiksmas. Ji sudaro idėjiniai, politiniai, etiniai, psichologiniai konfliktai. Svarbiausi žanrai: tragedija, komedija, drama, tragikomedija, pjesė.
Romanas – pasakojamasis dideles apimties laisvos sandaros kūrinys.Įprasmina žmonių gyvenimą, bendravimą, įvykius. Tradicinis – priežastine logika grindžiamas pasakojimas su veiksmo užuomazga, plėtote, atomazga. Apibrėžta erdvė ir laikas. Modernusis – tyrinėjami subjektyvios psichikos procesai. Veiksmas, erdvė, laikas dažnai fragmentiši.
Apysaka – žanras smulkesnis už romaną bet stambesnis už apsakymą. Siužetas – keletas veikėjams svarbių įvykių. Būdinga išsamūs veikėjų portretai, gamtos vaizdų, personažų būsenų aprašymai.
Apsakymas – nuo novelės skiriasi lėtesniu veiksmu, didesniu veikėjų skaičiumi, laisvesne kompozicija. Konkretus vaizdas, charakteris, įvykis lengvai virsta metafora ar simboliu, parabole.
Novelė – būdingas glaustas pasakojimas, vientisas konfliktas, intriguojanti fabula. Fabulą sudaro pagrindiniam veikėjui ypač svarbūs įvykiai, kurie plėtojasi labai sparčiai. Kulminacijoje sprendžiamas veikėjo likimas. Pabaiga dažnai netikėta, šokiruojanti.
Esė – mokslinio pobūdžio nedidelės apimties. Būdingas subjektyvus požiūris į aptariamus reiškinius, problemas, kurie jau yra susiformavę.
Fabula – vaizduojamų įvykių visuma susieta priežastingumo, laiko ir erdvės ryšiais. Chronologinė įvykių seka. Siužetas – meninis įvykių išdėstymas, jū perteikimo būdas.
Odė – lyriškas, eiliuotas, iškilmingas, patetiškas kūr., kuriame šlovinamas žymus asmuo ar įvykis.
Sonetas – lyriškas griežtos struktūros kūr.: 14 eilučių 2*4+2*3-italų ir prancūzų; 3*4+1*2-anglų.
Trioletas – 8 eilučių griežtos sandaros kūr.: 1=4=7; 2=4 (sutampančios eilutės).
Lyrinė poema – lyriškas didelės apimties eiluotas kūrinys. Nėra veiksmo, o tik lyrinis vyksmas.
Baladė – dainuojamosios tautosakos žanras. Vaizduoja dramatiškas kolizijas asmens, šeimos ar visuomenės gyvenime.
Tragedija – vaizduojami esminiai gyvenimo konfliktai, veikėjo siekių susidūrimas su neįveikiamomis kliūtimis ir neišvengiama jo žūtis.
Komedija – linksmo, komiško ar satyrinio siužeto, vaidinti skirtas kūrinys.
Drama(siaurąja prasme) – rimto bet ne tragiško turinio kūrinys.


















Antanas Škėma – XX a. lietuvių prozininkas ir dramaturgas modernizmo atstovas, bene didžiausias novatorius lietuvių literatūroje. Temos: žmogaus išbandymas ribinėje situacijoje; žmogus gyvenantis sudaužytų iliuzijų pasaulyje(~pasaulyje po katastrofos). Perteikia XX a. žmogaus egzistencijos patirtį, katastrofų laikotarpio pasaulėvoką: vertybių griūtis, vidinis suskilimas, baimė, grėsmė, neviltis. Naudojo sąmonės srauto techniką. Žymiausi kūriniai: novelių ir apsakymų rinkiniai „Nuodėguliai ir kibirkštys“, „Šventoji Inga“, „Čelesta“, dramas „Pabudimas“ ir „Žvakidė“, romaną „Balta drobulė“(Pagr. Veikėjas, Antanas Garšva, psichikos ligonis, aprašoma jo diena dibant liftininku).

Maironis - Jonas Mačiulis – XIX pab – XX pirmos pusės poetas lyrikas. Maironio kūryba yra susijusi su XIX a. pab. ir XX a. pr. pokyčiais Lietuvių literatūroje. Tai tautinio atgimimo laikas, kai carinės rusijos sudėtyje esančioje Lietuvoje nelegaliai platinamas laikraštis “Aušra”, o knygnešiai neša draudžiamą spaudą lietuvių kalba. Kūrė idealizuotą Lietuvos paveikslą, įtvirtino individualųjį kalbėjimą ir silabotoninę eilėdarą. Romantinė poezija pinasi su klasicizmu.Poetizavo praeities kovų vaizdus, išsivadavimo idėją. Jausmųatitikmens ieško gamtoje. Lyr. subj. Ilgisi kažko nežemiško, neramus, siekia idealų, jo kančia prasminga, kūrybinga. Žymiausi kūriniai: eilėraščių rinkiniai „Pavasario balsai“ .Istorinė draminė trilogija „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas kryžiuočius“ ir „Didysis Vytautas – karalius“. Poemos: „Tarp skausmų į garbę“, „Nuo Birutės kalno“, „Jaunoji Lietuva“, „Raseinių Magdė“, „Mūsų vargai“.

Kristijonas Donelaitis – XVIII a. Tolminkiemio liuteronų pastorius, lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Pasižymi: krikščioniška pasaulėjauta, didaktika, sodri, žodinga kalba, gamtos aprašymai. Kūriniai: pasakėčios „Lapės ir gandro čęsnis“, „Rudikis jomarkininks“, „Šuo Didgalvis“, „Pasaka apie šūdvabalį“, „Vilks provininks“, „Aužuols gyrpelnys“, poema „Metai“. Metuose išvystame tuometinį sunkų Lietuvos būrų gyvenimą, išgirstame jų šneką, kuria tuo metu buvo kalbama Mažojoje Lietuvoje(Prūsijos valstybėje). Dalys ir įvykiai: Pavasario linksmybės: laukų arimas; Vasaros darbai: šienapjūtė, mėšlavežis; Rudenio gėrybės: Krizo dukters vestuvės; Žiemos rūpesčiai: Dočys sudegina Krizo namą, Dočio teismas.

Vincas Krėvė – Mickevičius – XX a. pradžios rašytojas derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą, jungęs savo tautos ir Rytų išmintį, istorinių veikalų kūrėjas, Biblijos interpretatorius. Kaip romantikas Vincas Krėvė, stiprių kenčiančių asmenybių ieško istorinėje praeityje. Romantinė legendinė praeitis yra viena jo kūrybos temų. Čia dėmesys sutelkiamas į tuos laikus, kai lietuviai kovojo su kryžiuočiais. Žymiausi kūriniai: „Milžinkapis“, „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“, „Skirgaila“. Kūrinio dalys: Tarp dviejų pasaulių – atvyksta pasiuntiniai ir vokiečiai, kurie stengiasi sukiršinti Skirgailą. Šis nežino kurią religiją rinktis: krikščionybę ar pagonybę. Dėl politikos Skirgaila žada susituokti su pagrobta Ona Duonute; Aistrų sūkury popas prievarta sutuokia Oną ir Skirgailą, Keleris įsimyli Oną; Oligė praneša apie tai Skirgailai; Palūžusios sielos Skirgaila pralaimi mūšį, miršta Stardas(pakrikštijamas prievarta) Valdovas nusivilia religija ir žmonėmis, Nori būti geras Onai bet ši myli Kelerį. Skirgaila pažada atnešti jo galvą; Bedugnė Keleris patenka pas Oną, išgirdęs Skirgailą pasislepia Stardo karste. Skirgaila griežtai įsako užkalti karstą ir palaidoti Kelerį gyvą

Raktiniai žodžiai

• docio teismas
• skirgaila siuzetas
• ko ilgisi pavasario balsu zmogus