Lietuvių liaudies dainos

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Referatas
Aprašymas	Įvadas. Dzūkų ir aukštaičių dainos. Šeimos dainos. Jaunimo ir meilės dainos. Raudos. Darbo dainos. Kalendorinių apeigų dainos. Išvados.
Patalpinta	2006-12-15
Parsisiuntė	2468
	Parsisiųsti15 KB

Išsamus aprašymas

Įvadas


Dainos Lietuvos kaime skambėdavo nuo amžių. Lietuvių liaudies dainas savo raštuose mini Martynas Mažvydas, Jonas Britkūnas, Markas Pletorijus. Pirmasis lietuvių liaudies dainą su melodija užrašė Bridžius Gedkantas 1634m.

Svarbiausias liaudies dainų bruožas yra žodžių ir melodijos vienovė. Jos atliekamos savita maniera, kuri skiriasi nuo profesionalaus dainavimo. Lietuvos krašto savitumas ryškiausiai atsispindi dainose. Šiuo požiūriu ryškiausiai išsiskiria dzūkų dainos, aukštaičių dainos, žemaičių dainos.

Tautosakos kūriniai, ypač dainos, būdavo atliekamos tam tikru metu, tam tikroje situacijoje, susijusios su gamtos ciklu ir su žmogaus darbų tikslu bei asmeninio gyvenimo įvykiais. Dėl to dainos skirstomos į tokias temines grupes kaip darbo dainos, vestuvių dainos, kalendorinių apeigų...Mažesnes grupes sudaro jaunimo, vaikų, meilės dainos ir kitos. Norint suvokti liaudies dainos turinį, meninį savitumą, būtina žinoti apie jos atsiradimo ir atlikimo aplinkybes.
Dzūkų ir aukštaičių dainos

Dzūkija – dainingiausias Lietuvos kraštas, dar vadinamas Dainava. Dzūkų dainos labai melodingos, švelnios, liūdnos. Iš kitų regionų dainų išsiskiria žanrų įvairumu: darbo, vestuvių, kalendorinių dainų. Senosios dzūkų dainos vienbalsės. Siaura dainos garsinė apimtis (iki 3-4 garsų ) neleidžia susiformuoti antram balsui. Dainos dainuojamos solo, tartum sau pačiam. Kiekvienas dainininkas tą pačią dainą dainuoja savaip, laisvai improvizuoja, išvinguriuoja melodiją. Dzūkams būdingas paryškintas priebalsių tarimas.

Aukštaitijoje vyrauja 2 dainavimo stiliai: sutartinis ir tradicinis dvibalsis, tribalsis dainavimas.
Sutartinės - tai unikalus dainų žanras, esantis tik Lietuvoje. Sutartinėse vienas balsas įstoja paskui kitą ta pačia ar skirtinga melodija. Būdingas griežtas monotoniškas ritmas, prasmės neturintys žodžiai (pvz., sodauto, lingolito, tatato, čiūto). Dainuojant sutartines taikomas šokio judesys. Sutartinės skirstomos į dvejines, trejines ir keturines.
Dainos paprastos, linksmos, be išvinguriavimų.

Raktiniai žodžiai

• aukstaiciu dainos
• lietuviu liaudies dainos
• dzuku dainos