Lietuvių kalbos kultūros klaidos verslo kalboje

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Analizė
Aprašymas	Kalbos kultūra. Kalbos kultūros klaidos verslo kalboje. Literatūra.
Patalpinta	2006-11-22
Parsisiuntė	1252
	Parsisiųsti8 KB

Išsamus aprašymas

Visi žinome, kad kalbos kultūra – ne vien jos taisyklingumas, bet ir aiškumas, stilius, iškalba, net kalbančiojo laikysena, mimika, gestai, suvokimas, kam ir kada, kokiomis aplinkybėmis kalbama, sakinių formulavimas ir tikslus minties reiškimas. Be šių visų išvardintų savybių, lietuvių kalba tiesiog neegzistuotų, ką jau kalbėti apie jos kultūrą.

Turbūt kiekvienas iš mūsų turi namuose po televizorių ar radio imtuvą, tai ir ne paslaptis, kad būtent prie jų ir praleižiame daugiausiai laiko.Ypač tai pasakytina apie jaunimą, kurio visas laisvalaikis dažniausiai būna susijęs tik su televizoriumi. Atrodytų, kad nieko čia blogo, tačiau tikrai taip nėra. Būtent televizija labiausiai ir įtakoja jaunųjų žmonių kalbą, jos kultūrą, kurią vėliau taip sunku persiugdyti. Kalbos kultūros klaidos daromos ne tik talevizijoje, bet ir daugelyje kitų sričių, ne išimtis ir valdžios tarpe. Tai ypač pastebima, kai valdinikai dalyvauja kokioje nors laidoje, bendrauja su žmonėmis, tada jų kalboje pasimato didžiulės klaidos, kurios tiosiog “ akis bado“.
Kokios būtų tos kalbos kultūros klaidos verslo kalboje, kurias mes taip dažnai girdime.
Bene daugiausiai kalbos kultūros klaidų yra susiję su leksika.Tai ypač pastebima verslo kalboje, nes šioje srityje atsiranda labai daug naujų žodžių, kurių niekas ankščiau nevartodavo.Kaip geriausias pavyzdys būtų -“impičmentas“.Šį žodį dauguma Lietuvos gyventojų išgirdo, kai buvo kilęs „Pakso skandalas“, kuris, kaip žinia nuskambėjo per visą pasaulį. Kone kiekvienoje tuomet televizijos laidoje galėjai išgirsti, kad mūsų prezidentui R.Paksui yra iškeltas „impičmentas“. Tuomet tikriausiai nei vienas nesusimąstėme, kad būtent šis žodis yra klaidingas.Šitam žodžiui mes turime puikų lietuvišką žodį-„valstybės apkalta“. Ne ką mažiau žinomas žodis - „menedžeris“.Šį žodį gali išgirsti kone visur. Jį vartoja tiek suaugę, tiek ir vyresni žmonės. Šį žodį visi ėmė taip gausiai vartoti, jog rodos, kad jis yra lietuviškas žodis, tačiau taip tikrai nėra. Šį žodį mes kuo puikiausiai galime pakeisti -„vadybininkas“. Dar ne ką mažiau populeriasnis lieuvoje tampa žodis – „marketingas“, kuris tikrai nėra taisyklingas, nors ir labai plačiai vartojamas.Taisyklingiausias šio įvardijamas būtų – „rinkodara“.Taigi, iš šių pavyzdžių mes kuo puikiausiai pastebime, kad į verslo kalbą vis smarkiau bando įsiveržti svetimžodžiai, kuriuos mes neretai palaikome, kaip už taisyklingą žodį.
Gausu verslo kalboje ir skolintų žodžių (skolinių). Vieni iš jų yra įteisinti, kiti – neįteisinti.Įteisintieji skoliniai yra atėję iš lotynų, o kai kurie iš senosios graikų kalbos ir būdingi daugeliui kalbų. Apie žmogaus inteligenciją, išprusimą nereikėtų spręsti iš tarptautnių žodžių vartojimo, nes jie dažnai daro kalbą nesuprantamą, tariamai mokslišką, pvz:Šią bylą nutarta spręsti kardinaliai ( - iš esmės).

Raktiniai žodžiai

• kalbos kulturos klaidos
• kalbos kulturos klaidos spaudoje
• kalbos kultūros klaidos