Lietuviškojo europietiškumo raidos problemos

Tema	Politologija
Tipas	Straipsnis
Aprašymas	Lietuviškojo europietiškumo raidos problemos. Naujasis europietiškumas: demokratiškas pilietiškumas, nacionalumas ir kultūra. Eurofobija ir “tautinės tapatybės” mistika: ar galime prarasti tai, ko neturime?
Patalpinta	2006-07-11
Parsisiuntė	212
	Parsisiųsti9 KB

Išsamus aprašymas

Lietuviškojo europietiškumo raidos problemos

2005 m. gruodžio 2 d. Kultūros, filosofijos ir meno institute (KFMI) įvyko mokslinė respublikinė konferencija Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai. Ją surengė KFMI kultūrologijos skyriai, kuriuos paskatino kelių Lietuvos akademinių įstaigų rengiamas ir prof. A. Andrijausko vadovaujamas projektas Europinė dimensija nacionalinio tapatumo kaitoje. Daugiau negu pusė konferencijos pranešėjų (A. Andrijauskas, L. Astra, V. Berenis, S. Juknevičius, A. Juzefovič, B. Kuzmickas, V. Rubavičius, A. Savicka, A. Stepukonis, P. Veljataga) yra šio projekto dalyviai. Kiti konferencijos pranešėjai (D. Dapkutė, D. Kuizinienė, G. Mažeikis, S. A. Švarplys, S. Trilupaitytė, N. Vasiliauskaitė) bendradarbiauja su projekto organizatoriais arba tiesiog norėjo pristatyti savo tyrinėjimus ir pasidalyti mintimis apie europiečių bei lietuvių tapatybę.
Konferencijoje buvo aptarta šiuolaikinių lietuvių tautinė tapatybė europinio tapatumo kontekste. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas lietuvių tautinių ypatumų kaitai, per pastaruosius penkiolika metų išryškėjusiems mentaliteto, kultūrinės orientacijos pokyčiams. Buvo kalbama apie įvairaus amžiaus ir skirtingų sociokultūrinių Lietuvos gyventojų grupių pamatines vertybes, prognozuojamos naujausios lietuvių kultūrinės raidos perspektyvos, svarstoma, kaip ir kokiu mastu globalizacijos sąlygomis gali būti stiprinama tautinė tapatybė.
Pirmojoje konferencijos sesijoje Naujasis europietiškumas: demokratiškas pilietiškumas, nacionalumas ir kultūra buvo svarstomi įvairūs šiandieninės europietiškos tapatybės aspektai. Apžvelgęs pagrindines metodologines europietiško tapatumo tyrinėjimo prieigas, A. Švarplys išryškino keblumus, su kuriais susiduria europietiško tapatumo tyrinėtojai, ir teigė, kad, apsiribojant tik empiriniais sociologiniais tyrimais, neįmanoma atskleisti kai kurių problemų, todėl jie turi būti praplečiami teoriniais civilizacijos analizės tyrimais.
A. Savicka apžvelgė interneto svetainėse besiformuojantį virtualųjį etniškumą ir svarstė, kiek jis yra iliuzinis, o kiek – autentiškas ir perspektyvus. Greta žalingo tautinei savivokai neigiamo interneto poveikio, pranešėja įžvelgė ir teigiamos įtakos: interneto erdvėje į virtualias bendruomenes buriasi ir aktyviai tarpusavyje bendrauja įvairios etninės mažumos, subkultūros, išeiviai. Toks bendravimas padeda jiems stiprinti savo tautinę tapatybę.
G. Mažeikis pranešime Kūrybinių industrijų subjektas: rinka ir tinklinių tapatumų dinamika gilinosi į kūrybinės industrijos sritį, apžvelgė pagrindinius jos bruožus, pvz., kūrybinė industrija apjungia rinką ir menus, o jos propaganda nukreipta tik į paskiras subjekto kaukes. G. Mažeikis pabrėžė, kad kūrybinė industrija aktyviai kuria performatyvų tapatybės modelį, kuris neturi nieko bendra su tradicinėms bendruomenėms būdingu, į šeimos ir giminės vertybes orientuotu, tapatybės modeliu.
V. Rubavičius apžvelgė naujos pilietinės europietiškos tapatybės įtvirtinimo galimybes ir nevienareikšmį santykį su nacionalumo raiška, išryškino pagrindinius panašumus bei skirtumus tarp europietiško ir nacionalinio tapatumo. V. Rubavičius pabrėžė, kad atsisakoma senosios Europos sampratos, o šiuolaikiniam europietiškumui yra būdingi tokie bruožai, kaip kito kitoniškumo pripažinimas, nepakantumas prievartai bei kritinis požiūris į rinkos visagalybę.
Pirmąją sesiją užbaigė drąsus, provokuojantis N. Vasiliauskaitės pranešimas Eurofobija ir “tautinės tapatybės” mistika: ar galime prarasti tai, ko neturime? N. Vasiliauskaitė kvestionavo konferencijos pavadinimą, kuris, esą, primeta žiūrėjimo „kampą“ ir yra iš anksto nukreiptas į diskusiją tarp bendraminčių, o “tautinės tapatybės” ir “Lietuvos europietiškumo” temas ji apibūdino kaip akademinio diskurso nevertas pseudoproblemas. Pirmąją sesiją moderavęs V. Rubavičius replikavo, kad ne konferencijos organizatoriai ir temos formuluotė, o pati pranešėja primetė esencialistinį požiūrį į tapatybės temą, bei reziumavo, kad tapatybė yra verta paties rimčiausio akademinio diskurso, kurį liudija filosofų (pvz., Derrida, Rorty), istorikų, politologų ir politikų dėmesys šiai problematikai.

Raktiniai žodžiai

• jauno zmogaus pilietiskumas referatas
• kūrybinės industrijos
• lietuviškojo europietiškumo raida