Lietuva tarptautinių santykių sampratoje

Tema	Politologija
Tipas	Referatas
Aprašymas	Šiuolaikinė tarptautinių santykių samprata. Tarptautinių santykių sistemos istorinio vystymosi bruožai ir Lietuva Tarptautinių santykių istorijoje. Lietuvos tarptautinių santykių raidos etapai. Pirminis etapas. Pereinamasis laikotarpis. Šaltojo karo laikotarpis. Dabartinis laikotarpis. Baigiamasis žodis.
Patalpinta	2007-06-18
Parsisiuntė	789
	Parsisiųsti13 KB

Išsamus aprašymas

1. Šiuolaikinė tarptautinių santykių samprata.
Šiuolaikiniai tarptautiniai santykiai apima kompleksine politinių, ekonominiu, kultūrinių bei kitų tarptautiniu ryšiu sritį ir vaidina labai svarbų vaidmenį visų valstybių ir visos žmonijos gyvenime.
Jie siejasi su istoriškai lemtingais įvykiais ir kasdienio gyvenimo problemomis: karo ir taikos, tarpvalstybinių konfliktų ir bendradarbiavimo, dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, pasaulio ekonomikos koordinavimo, gamtos resursų naudojimo, tarpvalstybiniu projektu įgyvendinimo, valstybių sąjungų formavimo ir jų egzistavimo, globaliniu ryšio ir transporto sistemų funkcionavimo, tarptautiniu gamybiniu ir finansiniu korporacijų veiklos ir t.t.
Tarptautiniams santykiams budingas nuolatinis vystymasis. Dabartiniame pasaulyje kuriame jau gyvena apie 6 milijardus gyventojų ir yra apie 190 valstybių, tarptautiniai ryšiai darosi vis kompleksiškesni ir sudėtingesni, o įvykių vienoje valstybėje padariniai dažnai jaučiami ir kitose valstybėse ar net visame pasaulyje.
Žodynuose sąvoka „tarptautiniai santykiai“ apibrėžiama taip: Tai politikos mokslų šaka nagrinėjanti ryšius tarp nacionalinio rango politinių vienetų, ir pirmiausia susijusi su užsienio politika.
Šiuolaikiniuose tarptautiniuose santykiuose galimos įvairių lygių institucijų sąveikos: tarp valstybės atstovaujančių valdžios institucijų (valstybių vyriausybių), tarp valstybių ir tarptautinių organizacijų ir panašiai.
2. Tarptautinių santykių sistemos istorinio vystymosi bruožai ir Lietuva Tarptautinių santykių istorijoje
Tarptautinių santykių vystymesi, kaip ir kituose žmonijos vystymosi procesuose gana ryškios dvi tendencijos – kitimo ir tęstinumo.
Tarptautinių santykių pobūdį įvairiais istorijos etapais lėmė daugelis, dažniausiai tarp savęs sąveikaujančių faktorių, iš kurių svarbiausiais laikomi šie :
• Tarptautinių santykių dalyvių pobūdis (valstybės ar kitos struktūros bei organizacijos);
• Galios ir turto pasiskirstymas tarp dviejų dalyvių;
• Tarptautinių santykių dalyvių poliarizavimosi ir tarpusavio sąryšių bei priklausomumo laipsnis;
• Atskirų tarptautinių santykių dalyvių tikslai (pvz.: teritorinės pretenzijos, ekonominė įtaka) ir turimos priemonės jiems pasiekti (ginklai, gamtos resursai).
Tarptautinių santykių istorija siekia labai tolimus laikus. Lietuvos valstybinis politinis organizmas atsirado XIII a. įtampoje, kurią sukėlė popiežių globalinės politikos užmojai (kryžiaus žygiai) ir naujas, struktūrinių poslinkių sąlygotas Vokietijos feodalų veržimosi į rytus etapas. LDK kova su vokiečių agresija buvo svarbiausias regiono politinis veiksnys, nulėmęs jo raidą.
Vėliau vykę bandymai apkrikštyti Lietuvą pakylėjo valstybę į kokybiškai naują etapą – iš barbariškosios į teisinę ankstyvosios feodalizmo valstybės stadiją. Nustota rengti plėšiamuosius žygius į gretimas šalis. Juos pakeitė gerai apgalvotos karinės operacijos ir Lietuvai naudingos sutartys bei kitos diplomatinės akcijos. LDK tapo rimtu konkurentu Maskvos kunigaikštystei visos Rusios suvienijime .XV a. krikštas suartino Lietuvą su Europa. Neprabėgus nei penkiasdešimčiai metų LDK modernizavosi ir virto vėlyvųjų viduramžių Vidurio Europos valstybe. Šiuo XIV a. pabaigos – XV a. pradžios Lietuvos europietizacijai svarbiu momentu geriausiai atsiskleidė Vytautas : jis sukūrė modernios krikščioniškosios monarchijos pagrindus, ekonomiškai, teisiškai bei politiškai sustiprino jos socialinę atramą – bajoriją. Tačiau karu ir formavo prielaidas Lietuvos bajorams suartėti su lenkų bendraluomiais, pasiduoti jų politinei įtakai ir galop, 1569 m. sudaryti Liublino uniją (unijos aktai skelbė vieningą Abiejų tautų respublikos užsienio politiką, nei LDK nei Lenkija neturėjo vykdyti atskiros užsienio politikos).
Tarptautinių santykių atitinkančių dabartinę jų suvokimo prasmę, istorijos pradžia siejama su valstybių turinčių visus šiuolaikinėms valstybėms būdingus atributus, susiformavimu Vakarų Europoje. Čia pradėtos formuoti naujos tarpvalstybinių santykių formos vėliau rado dirvą ir kituose kontinentuose, ir tai lėmė, kad net ir iki šių laikų tarptautinių santykių sistemoje išliko ryškios Europos tradicijos.

Raktiniai žodžiai

• tarptautiniai santykiai
• lietuvos tarptautiniai santykiai
• tarptautiniai ekonominiai santykiai