Lichtenšteino ekonomika

Tema	Ekonomika
Tipas	Referatas
Aprašymas	Lichtenšteino ekonomika. Didžiausios Lichtenšteino eksporto rinkos. Valiuta. Žemės ūkis. Importas. Eksportas. Išvados. Literatūros sąrašas.
Patalpinta	2010-02-23
Parsisiuntė	24
	Parsisiųsti81 KB

Išsamus aprašymas

Lichtenšteinas, pagal mažumą šešta pasaulio valstybė, įsispraudęs tarp eino upės ir Alpių. Lichtenšteino interesamas užsienyje atstovauja Šveicarija. Lichtenšteinas ne toks kalnuotas kaip gretimos valstybės, Austrija ir Šveicarija. Žiemą čia pasninga, o temperatūra nukrinta žemiau nulio, bet vasarą šilta, temperatūra pakyla iki 28 laipsnių, todėl Lichtenšteine auginamos vynuogės ir kviečiai. Lygumoje prie Reino upės veisiami galvijai. 1719m. susikūrusi kunigaikštystė išliko nepriklausoma ir klesti, pragyvenimo lygis čia vienas aukščiausių pasaulyje. Labai maži mokesčiai priviliojo užsienio bendroves ir bankus, o pašto ženklai duoda apie 10 proc. Metinių šalies pajamų. Lichtenšteinas neturi oro uosto, artimiausias- Šveicarijoje, Ciuricho mieste. Lichtenšteinas, kaip ir Šveicarija, Europos Sąjungai nepriklauso. Sostinė: Vaduz (5100) Valdymas: Monarchija, demokratija Valstybės vadovas: princes Hansas Adamas II Gyventojų skaičius: 34 600 Plotas ( kvadratiniais km): 160 Valstybinė kalba: Vokiečių Valiuta: Šveicarijos frankas BVP (iš viso): $3.52 billion (SFr.4.28 billion) BVP gyventojui: 25 000 $ BVP metinis augimo tempas: 2,5% Nedarbas: 2,5% Vidutinis infliacijos lygis: 0,6% Žemes ūkis (sudaro 7% BVP): kviečiai, miežiai, kukurūzai, bulvės, gyvuliai, pieno produktai Pramonė (sudaro 40% BVP): elektronika, metalo gamyba, tekstilė, keramika, ūkis, maisto produktai. Paslaugos( sudaro 26% BVP): Finansai, turizmas Eksportas: $2,6 bilijonai Importas: --$1.5 billionai Tai maža, politiškai stabili Vidurio Europos valstybė, palaikanti glaudžius ekonominius santykius su Šveicarija ir Austrija. Lichtenšteino kunigaikštystė yra sudariusi valiutos ir muitų sąjungą su Šveicarija ir naudoja tą patį pinigų vienetą - Šveicarijos franką. Šveicarijos nacionalinis bankas yra aukščiausioji finansinė institucija, reguliuojanti finansų, kredito ir valiutos sferą Lichtenšteine bei Šveicarijoje. Kunigaikštystėje nėra specialių įstatymų ir valstybinių tarnybų, reguliuojančių ir kontroliuojančių užsienio bei nacionalines investicijas. Lablausiai paplitusios ūkinės veiklos organizavimo formos: akcinės bendrovės (sutrumpintai AG), anštaltai (anstalt), fondai, trestai, užsienio kompanijų skyriai. Akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 tūkst. Šveicarijos frankų. Steigėjais gali būti tik Lichtenšteino gyventojai - rezidentai arba asmenys, gyvenę šalyje ne mažiau kaip 10 metų. Todėl neretas kunigaikštystės pilietis dažnai atstovauja vienai arba kelioms užsienio kompanijoms. Steigiant anštaltą, fondą arba trestą, būtinas 30 tūkst. Šveicarijos frankų įstatinis kapitalas. Anštalto steigėju gali būti tik vienas asmuo - rezidentas. Jis gali išduoti steigimo sertifikatą, kurį be jokių apribojimų gali perleisti bet kuriam kitam asmeniui. Tokiu būdu nerezidentas gali tapti pilnateisiu anštalto savininku. Dažnai anštaltai įregistruojami tam, kad taptų holdingais. Jie registruojami prekybos registre. Fondai yra efektyvi indėlių draudimo ir stambaus kapitalo apsaugos forma. Jų stelgėjais gali buti fiziniai ir juridiniai asmenys. Jie pasirašo steigimo aktą, kuriame nurodoma fondo steigimo tikslas ir jo kontrolės forma. Fondai registruojami fondų registre. Verslininkai, vengiantys reklamos, gali steigti tresto kompanijas. Duomenys apie tresto steigėjus gali būti įslaptinami, o kompanijos valdymas patikimas samdytiems asmenims - valdytojams. Tresto kompanijos, organizuojamos komerciniais tikslais, registruojamos prekybos rejestre. Užsienio kompanijų skyriai registruojami ir apmokestinami tokia pačia tvarka kaip ir vietinės kompanijos.

Raktiniai žodžiai

• sveicarijos nacionalinis bankas
• lichtensteino ekonomine padetis
• lichtenšteino upes