Lapino paveikslas Vinco Krėvės-Mickevičiaus apsakyme "Skerdžius" (2)

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Analizė
Aprašymas	Lapino paveikslas Vinco Krėvės "Skerdžiuje".
Patalpinta	2006-12-12
Parsisiuntė	1703
	Parsisiųsti4 KB

Išsamus aprašymas

Pagrindinis šios apysakos veikėjas yra Lapinas. Drūtas vyras , beja pats seniausias kaime.
Šį senuką galima buvo vadinti keistuoliu. Ne tik dėl jo skerdžiaus profesijos , bet ir dėl elgesio, manierų ir t.t. Lapinas buvo stiprus , nors žemo ūgio , drūtas kaip gyliai įsišaknijęs ąžuolas , bet senas kaip apsamanojęs kelmas. Dirbo jis dar sunkiai.
Turėjo jis pačią, su kuria gerai gyveno , kad net kiti žmonės pavydėjo. Kartu dirbdavo , augino du paršiukus. Kokius turtus turėjo , tai niekam nerūpejo.
Būdavo surinks visu kaimo vaikus ir , kad pradėdavo sekti įvairias pasakėčias , istorijas , sakmes. Baisias ir linksmas , pamokančias , bet niekam nenusibostančias . Vaikai prisiklausydavo istorijų apie laumes ir miškinius , tai bijodavo iškišti kojas iš namų. Bet Lapinas mylejo mažuosius. Darydavo jiems dūdas ir rykšteles.
Kai Skerdžius miršta , iš apysakos sprendžiama , kad jis buvo reikalingas žmonėm. Ne tik dėl to , kad jis dirbo gerai , bet ir dėl to , kad jis puošė jų kaimą kajp asmenybė. Net šiais laikais sunku surast tokių optimistų , melagėlių ir linksmų senukų , kurie ne tik pamoko , bet ir pajuokauja.
Lapinas netikėjo į Dievą. Bent apysakos žodžiais , tai jis teigė , kad nėra krikščionybės. Tik , kad žmonėms sugalvojo tokią religiją. Tikėjo jis į miškus , krūmus , gamtą , viskuo žaliuojančią ir žydinčią. Dar tikėjo į laumes , miškinius , žalčius. Dar kitaip vadinama religija pagonybe.
Tik gale apysakos parodo jisai savo veidą. Pradeda jausti mirtį artėjančia , tai eina išpažinties ir meldžiasi Dievui.
Lapinas labai mylėjo gamtą. Tausojo viską , kas žalia , žydi , auga. Mano manymu , jam miškai , girios buvo viskas. O tiksliau , atstojo viską. Nors jam ir nieko nereikėjo.
Pasak skerdžiaus , jam čigonė išbūrė , tai , kad kai nukirs liepą , tada jis taip pat numirs. Žmonės iš to juokėsi. Galvojo , kad paseno labai tasai Lapinas , tai jau nusišneka. Juk liepa jauna, graži , nubujojusi , žaliuojanti , aukščiausia visų medžių. O skerdžius atvirkščias portretas jai ir gyventi amžinai virš šimtas metų neįmanoma. Liepa augtų dar ilgiau.
Deja , žmonės apsigavo. Nepatiko Grainiui besimaišanti liepa ir jis ją nukirto iš principo.O Lapinas palūžo. Neištvėrė jo širdis , jausmai ir jis numirė.
Nežinia , ar tai buvo likimas , ar tai buvo tiesa . Tikriausiai nesužinosiu net. Bet žinau tik vieną dalyką , kad po senuko mirties nė vienas neištvėrė nesusigraudinęs , neištvėrė sulaikyti ašarų. Sunku prarasti juk svarbų ir brangų žmogų.
Lapinas buvo labai senas dėdukas. Ir gaila buvo jo netekti . Tokių senojo pasaulio atstovų labai trūksta . Jie sudomina . linksmi , nusišnekantys ir prajuokinantys nežiūrėdami į savo amžių. Jei tokių žmonių būtu daugiau pasaulis būtu beveik tobulas.

Raktiniai žodžiai

• vincas kreve skerdzius
• vincas kreve skerdzius rasinys
• skerdzius rasinys