Laivyba

Tema	Kita
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Laivas kaip komercinės veiklos objektas. Laivų tipai. Laivo pritaikymas laivybai. Laivo tipo pasirinkimo ekonominiai kriterijai. Pagrindiniai pasirinkimo kriterijai. Krovinio rūšis. Transporto operacijų pobūdis. Komercinė filosofija. Sausų masinių krovinių transportavimo laivai. Tvindeko tipo trampiniai laivai. Balkerių tonažo grupės. Balkeriai. Faktoriai, įtakojantys balkerinių laivų dydį. Rūdovežiai. Kombinuoti laivai, OBO tipo laivai. Miškovežiai. Cementovežiai. Laivai transporto priemonių gabenimui. Refrižeratoriai. Laivai piltinių masinių krovinių transportavimui. Tanklaiviai. Tanklaiviai cheminių medžiagų gabenimui. Dujovežiai. Laivo tipo atitikimas transporto operacijų pobūdžiui. Įvairių tipų laivų technologinio lankstumo koeficientas. Linijinėje laivyboje naudojami laivai. Konteinervežių tonažinės grupės. Krovinio rūšis ir laivo konstrukcija. Krovinio vertė. Lyginamoji pakrovimo apimtis. Krovinių vienetų rūšys. Krovininiai vienetai, naudojami jūrų gabenime. Laivo tipo pasirinkimas. Rinkotyra. Eksploatacinė analizė. Ekonominė analizė. Laivo gyvavimo ciklas ir konkurencingumas. Laivo konkurencingumo rodikliai gyvavimo ciklo etapuose. Frachto rinka. Rinkų charakteristika jūrų laivyboje. Frachto rinkos paklausos ir pasiūlos modelis. Faktoriai, įtakojantys frachto rinkos konjunktūrą ir frachto įkainius. Rinkos ciklai frachto rinkoje. Nuosmukis. Atsigavimas. Viršūnė(Pikas)/Plato(Aukšuma). Kolapsas. Frachto rinkos ypatybės. Rinkos struktūra. Rinkos konjunktūros analizė. Jūrų transporto išlaidos. Išlaidų klasifikacija. Einamosios išlaidos Įgulos išlaikymo išlaidos. Atsargos. Laivo remontas ir techninis aptarnavimas. Draudimas. Navigacinės išlaidos. Administravimo-valdymo ir bendros eksploatacinės išlaidos. Kelionės išlaidos. Išlaidos kurui. Uosto rinkliavos, agentavimas, rinkliavos už praplaukimą kanalais. Išlaidos pakrovos-iškrovos darbams (IPD). Kapitalinės išlaidos. Kapitalinės išlaidos kompensuojamos amortizacijos sąskaita. Išlaidų struktūra. Pervežimų savikaina. Balkerinių laivų išlaidų pasikeitimo priklausomybė nuo dedveito. Masto efektas balkeriams. Eksploatacinių pajamų apskaičiavimas. Pajamų apskaičiavimo būdai. Laivo pajamos ir našumas. Eksploatacinio greičio optimizacija. Greičio įtaka pelnui iš laivo eksploatacijos Eigos su kroviniu laiko maksimizacija. Grįžtamosios pakrovos įtaka finansiniams laivo darbo rodikliams. Laivo keliamosios galios panaudojimas. Pelnas ir pinigų srautas. Kaip pinigų srautas valdo rinką. Skirtumas tarp pelno ir pinigų srauto. Pinigų srautas ir investicinis sprendimas. Pinigų srauto analizė. Pinigų srauto analizės rūšys. Reiso pinigų srauto analizė. Metinio pinigų srauto analizė. Laivų frachtavimas. Pervežimo jūra sutarties rūšys. Reisinis čarteris. Laivo nuoma. Laivas. Uostai. Krovinys. Nuomos mokestis. Remontas ir kitoks laivo neeksploatavimas "time-charter" laikotarpiu. "Time-charter" terminas. Laivo perdavimas. Komercinių "bareboat charter" sutarčių sąlygų analizė. Kitos trumpos sandorių formos. Sandorių ypatumai. Reisinio čarterio tipinės proformos. Linijinė laivyba. Laivų savininkų sąjungos linijinėje laivyboje. Konkurencijos formos tarptautinėje linijinėje laivyboje. Konkurencija su autsaideriais. Konkurencija tarp įvairių konferencijų. Trečia išorinės konkurencijos forma. Konkurencija kartelio viduje yra ypatingų formų. Krovinių pulai. Linijinės laivybos tarifai. Tarifinių įkainių diferenciacija priklausomai nuo pakrovimo/iškrovimo uostų. Išsivysčiusių šalių laivybos politikos pagrindai. Šalių EBPO narių laivybos politikos pagrindai. Sąlygos, kurių privaloma laikytis norint normaliai išspręsti kilusias problemas. Konsultacijos tarp šalių – EBPO narių. Atsakas į spaudimą iš šalies – ne EBPO narės pusės. Pusiausvyra atstatančių jėgų buvimas. Pusiausvyrą atstatančių jėgų panaudojimas. Teisingas elgesys sudarant laivybos sutartis. Masinių krovinių pervežimų laisvė. Vyriausybinė pervežimų kontrolė. Vyriausybės vaidmuo ir konkurencijos politika linijinėje laivyboje. Vyriausybės reakcija į laivybos linijų ir konferencijų veiklą. Konfliktų, liečiančių laivybą konkurencijos politikos klausimuose, vengimas ir sprendimas. Nekonferencinė laivyba. Investicinės veiklos finansavimas laivyboje. Finansinių institucijų vaidmuo laivybos kompanijų kreditavime. Laivų pirkimo finansinių paketų struktūra. Laivų įsigijimo finansavimo būdai. Laivų pirkimas-pardavimas. Derybų vedimo technika. Laivų pirkimo-pardavimo derybų pagrindinės sąlygos. Tipinės saleform 1993 m. proformos pagrindiniai straipsniai. Būsimųjų sandorių frachto rinka. Būsimųjų (fiučersinių) frachto sandorių sudarymo principai. Hedžiravimas. Frachtuotojo hedžiravimo pavyzdys. Laivo savininko hedžiravimo pavyzdys. Taim-čarterio sandorio hedžiravimas. Rizika, sudarant fiučersinius frachto sandorius. Baltijos frachto indeksas. Fiučersinių sandorių sudarymo BIFFEX-ui tvarka. INCOTERMS sąlygos. Įsipareigojimų pasiskirstymas. Žodynas. Laivo charakteristika. Laivo pristatymo data krovimui. Krovos darbų apmokėjimas. "Pilnas krovinys". "Krovinio mardžinas" (Cargo margin). "Negyvas frachtas" (Dead feight). Pakrovimo ir iškrovimo uostai. Stovėjimo laikas. Dispačo/ demeredžo apmokėjimas.
Patalpinta	2008-01-23
Parsisiuntė	1220
	Parsisiųsti242 KB

Išsamus aprašymas

I. Laivas kaip komercinės veiklos objektas


1. Laivų tipai

Archeologiniai kasinėjimai liudija, kad net prieš keletą tūkstančių metų jau egzistavo prekybinė laivyba.
Aptikti ir senovinių laivų piešiniai. Šiuos laivus galima suskirstyti į atskiras grupes. Pavyzdžiui, senovės egiptiečių laivai judėdavo varomi didelio yrininko irklo laivagalyje; finikiečių laivai turėjo irklus ir vairą; senovės graikų ir romėnų laivuose, panašiai kaip karo laivuose, buvo šaudomosios angos ir ginkluotė.
Kai ant tokių laivų prisieidavo jūroje kautis, o pergalė būdavo pasiekiama susirėmime šaltaisiais ginklais ant borto, buvo pastebėta, kad kautis patogiausia tuomet, kai laivo priekyje ir laivagalyje yra paaukštinimai. Ant tokių paaukštinimų būdavo įrengiamos įtvirtintos aikštelės, kurios buvo naudojamos kaip tvirtovės ar bokštai. Nuo jų galima buvo mėtyti ant priešo laivo akmenis norint jį paskandinti. Iš čia ir kilo paaukštintų laivo dalių pavadinimai, pavyzdžiui, priekinis denis (forecastle) kas išvertus reiškia tiesiog “priekinės dalies tvirtovė”.
Tačiau tiktai šešioliktame amžiuje pradėjo rastis tristiebiai burlaiviai ir dvideniai laivai. Kai ant laivų buvo pradėtos statyti patrankos, viršutinis denis buvo paliktas ginkluotei, o apatinis – yrėjams.
Šiame skyriuje mes tik apžvelgėme civilinių laivų vystymąsi, neapsistodami ties konstrukcijos detalėmis ir varomosios jėgos įrengimais.
Nuo medinių laivų statybos dvyliktame amžiuje buvo žengtas žingsnis iki kompozitinio tipo laivo, kai vietoj špantų ir išilginio karkaso buvo naudojama geležis, o korpuso ir denio apkalas buvo gaminamas iš medžio. Tokio tipo laivas nutiesė kelią iki pilnai geležinio laivo. Reikia pasakyti, kad kompozitiniai laivai gana ilgą laiką sudarė didžiąją laivyno dalį, o kai kurie iš jų (ypač nedideli pramoniniai laivai) sutinkami ir mūsų laikais.
Kalbant apie laivų tipus (turimi omenyje architektūriniai laivų tipai), visų pirma reikia paminėti vienadenį laivą (single decker), kurio triumų krovinių patalpos nėra padalintos pagal aukštį, o skersinės pertvaros perskiria laivą į atskiras sekcijas per visą laivo ilgį. Tokio tipo laivas buvo labiausiai paplitęs suverstinio krovinio gabenime (o taip pat ir piltinio krovinio). Pastarųjų dešimtmečių bėgyje ženkliai padidėjo šito architektūrinio tipo specializuotų laivų matmenys. Stambiatonažiniai tanklaiviai, skirti naftos žaliavos pervežimui, laivai suverstinio krovinio pervežimams, naftovežiai ir rūdovežiai ir t.t. – visi jie pasiekė milžinišką dydį.
Dvideniai laivai arba tvindeko tipo laivai turi papildomą apatinį denį po pagrindiniu deniu, tarp kurių esanti erdvė ir sudaro tvindeką (tween deck). Sutinkami ir daugiadeniai krovininiai laivai, kurie be triumo dar turi viršutinį ir apatinį tvindekus.
Yra ir specialūs laivai, skirti sunkiasvorių krovinių vežimui. Prie tokios kategorijos laivų galima priskirti ir paprastus vieno ar daugelio denių sausakrūvius laivus, su specialiai sutvirtintais korpusais ir aprūpintus sunkiasvorėmis strėlėmis ar didelės keliamosios galios laivo kranais. Dauguma tradicinės statybos sausakrūvių laivų turi strėles, kurių keliamoji galia 50-60 t, tačiau yra daug laivų, kuriuose įrengtos žymiai didesnės keliamosios galios strėlės.
Nereikėtų pamiršti, kad daugelis uostų yra aprūpinti didelės keliamosios galios kranais, kaip pavyzdžiui portaliniai kranai ant prieplaukos ir plaukiojantys kranai. Kai kuriuose uostuose galioja nuostatai, reikalaujantys sunkiasvorio krovinio perkrovai būtinai naudotis uosto kranais. Pervežant sunkiasvorį krovinį visada būtina atsižvelgti į paskirties uosto galimybes, t.y. ar bus galima iškrauti tokį krovinį uosto jėgomis, ar tam būtina turėti specialų laivą. Pastaruoju metu daugelyje uostų yra plaukiojantys kranai ypatingai didelės keliamosios galios, savaeigiai arba nesavaeigiai, be to, dauguma jų pritaikyti darbui atviroje jūroje. Jų nereikia painioti su laivais, skirtais sunkaus krovinio vežimui.
Konteineriniai laivai arba konteinervežiai skiriasi savo dydžiu ir tipu. Kaip matome iš jų pavadinimo, šie laivai iš esmės skirti konteinerių vežimui, be to, jie gali juos vežti ir triumuose, ir ant denio, o konteinerių skaičius gali svyruoti nuo keletos dešimčių iki keleto tūkstančių.
Kai kuriuose iš tokių stambių ir greitaeigių konteinervežių yra įrengimai horizontaliam krovimo būdui (ro-ro tipo). Šiuo tikslu laivagalyje arba analogiškai laivo pirmagalyje įrengiama nuožulni rampa.

Raktiniai žodžiai

• laivyba
• laivu tipai
• laivų tipai