Kurtuazinis romanas

Tema	Užsienio literatūra
Tipas	Referatas
Aprašymas	Riterių romanas, jo reikšmė, raida. Riterių romano vystymosi etapai. Riteriai kaip feodalai kariai. Susiformuoja riterių moralinis kodeksas. Pirmųjų riterių romanų atsiradimas. Vystosi bretonų ciklai. Susikuria bizantinis ciklas. Apvaliojo stalo riteriai. Riterių romano egzistavimo pabaiga.
Patalpinta	2009-05-25
Parsisiuntė	128
	Parsisiųsti20 KB

Išsamus aprašymas

Kurtuazinis romanas, dar kitaip vadinamas riterių romanas – vienas svarbiausių Vakarų Europos viduramžių literatūros žanrų su jam būdinga siužeto struktūra, herojų paveikslais ir problematika. Jis atsirado jau brandaus feodalizmo laikotarpiu –XII amžiuje. Labiausiai klestėjo riterių romanai XII a., o kai kuriuose kraštuose net XV ir XVI amžiuje.
XII amžius – tai feodalų tarpusavio karų ir anarchijos laikotarpis. Karaliaus valdžia labai silpna, jos įtaka pradeda stiprėti tik XIII amžiuje. Šitų karų ir feodalų savavaliavimo laikotarpiu išsikristalizuoja feodalų klasinė savimonė, susiformuoja riterių luomas ir riterio – kario ir vasalo – moralinis kodeksas.


Riteriai plačiąja prasme – tai feodalai kariai, kurių pagrindinis užsiėmimas – karas: tarpusavio kivirčų sprendimas, valstiečių ir miestiečių sukilimų malšinimas, karinės ekspedicijos į kitus kraštus (kryžiaus žygiai). Riteriu galėjo tapti pasiturintis feodalas, sugebąs apsirūpinti reikalinga apranga. Riterių vaikai nuo septynerių metų būdavo auklėjami senjoro dvare, turėjo išmokti jodinėti, fechtuoti, šaudyti iš lanko, medžioti. Pradžioje raštingumas riteriams nebuvo būtinas, tik vėliau, pakilus švietimui, imta mokyti ir rašto. Senjoro dvare riterių vaikai dažniausiai būdavo pažai, nuo keturiolikos metų – ginklanešiai, o sukakę dvidešimt vienerius metus būdavo įšventinami į riterius. Iškilmingose įšventinimo ceremonijose dalyvaudavo ir dvasininkai. Riteris prisiekdavo laikytis tam tikrų nuostatų: būti ištikimas senjorui, ginti bažnyčią, pagelbėti silpniesiems riteriams. Jis turėjo būti be galo drąsus, nepaisyti jokių pavojų, už viską labiau vertinti riterio garbę. Vienas svarbiausių jo bruožų - dosnumas. Šykštumas ir išskaičiavimas – jam svetimas dalykas. Taikos metu savo karinius sugebėjimus ir vikrumą riteriai demonstruodavo turnyruose ir medžioklėse.


Pradžioje radosi gana rūstaus riterio kario tipas, kurio svarbiausias uždavinys buvo gerai valdyti ginklą. Vėliau, pakilus feodalų materialinei ir dvasinei kultūrai, išryškėjo vadinamasis kurtuazinis riterio idealas. Toks riteris turėjo mokėti ne tik gerai kautis, bet ir šokti, dainuoti ir groti kokiu nors instrumentu, būti mandagus, išauklėtas, o itin privalėjo gražiai elgtis su damomis. Riterio priedermė buvo tarnauti visoms moterims, bet ypač savo išrinktajai, kuri buvo vadinama riterio širdies dama. Dažniausiai tai būdavo ištekėjusi moteris, kurio nors aukštojo senjoro žmona. Susikūrė ištisas damos kultas.
Kurtuazinio riterio tipo susiformavimui didelę reikšmę turėjo išaugę miestai, užtikrinę gana aukštą feodalų materialinės gerovės lygį, be kurio nebūtų galėjusi susiklostyti tokia rafinuota dvaro papročių sistema. Pilyse ir miestuose kuriasi pasaulierinė kultūra. Reikšminga taip pat buvo ir Vakarų feodalų pažintis su Rytų kraštais kryžiaus žygių metu. Pagyvėjo prekyba, riteriai išmoko įmantrių rytietiškų manierų, rūmų mandagumo taisyklių, daugiau dėmesio pradėjo skirti savo išvaizdai.
Riterių moralinio kodekso susidarymas turėji žymią įtaką riterių, arba kurtuazinio romano atsiradimui ir raidai. Savo ruožtu riterių romanas irgi padėjo plėtotis riterių ideologijai, įsitvirtinti jos etiniam kodeksui. Tačiau riterių romanas turėjo platesnę reikšmę. Tai pasaulietinės viduramžių literatūros žanras. Jis kūrėsi tuomet, kai viduramžių literatūroje jau turėjo tvirtas tradicijas kiti pasakojamieji žanrai: herojinė poema, arba „žesta“, legenda apie šventuosius, istorinė kronika. Riterių romanas perėmė kai kuriuos šių žanrų bruožus ir motyvus, nors savaip juos transformavo. Ypač ryškūs jo saitai su herojine poema. Abiejuose žanruose svarbų vaidmenį vaidina karo ir žygių motyvas, aukštinamas riterio narsumas, ištikimybė senjorui. Tačiau riterių romane labiau pabrėžiamas asmeninis pradas. Herojus reiškia ne genties ar tautos iteresus, o stengiasi parodyti savo, kaip atskiro individo, galimybes. Jo interesų ratas siauresnis, intymesnis, daug vietos skiriama vyro ir moters santykiams, meilės temai.

Raktiniai žodžiai

• kurtuazinis romanas
• riteriu literatura
• riterio kodeksas