Kūno kalba

Tema	Psichologija
Tipas	Namų darbas
Aprašymas	Kūno kalba. Neverbaliniai ženklai. Mimikos. Informacijos šaltiniai.
Patalpinta	2008-04-17
Parsisiuntė	2888
	Parsisiųsti47 KB

Išsamus aprašymas

Kūno kalba, neverbalinio bendravimo forma, kai tar¬pusavio santykiai reiškiami kūno judesiais, reakcijomis arba kitais signalais. Pirmoji žmonių kalba (kūdikiai išreiš¬kia save šypsodamiesi, susiraukdami ir kt.) apibrėžia tarpasmeninius santykius, perteikia emocinį bendravi¬mo turinį ir psichikos būseną, dažniausiai būna nekontro¬liuojama ir nesąmoninga. Yra 3 pagrindinės signalų gru¬pės: regimieji (vizualiniai), girdimieji (akustiniai) ir lie¬čiamieji (taktiliniai). Regimaisiais signalais (poza, laikysena, rankų judesiais, mimika, žvilgsniu ir kt.) pa¬brėžiama sakomų žodžių reikšmė, jausmai ir emocijos. Girdimieji signalai yra balso ypatybės (garsumas, temb¬ras, ritmas, garso aukštis, pauzės, juokas, verksmas, ato¬dūsiai), apibūdinančios kalbos ekspresiją. Balso ypaty¬bės gali kisti per pokalbį, parodyti kalbančiojo jausmų kaitą. Liečiamieji signalai yra veiksmai, kai patenkama į kt. žmogaus intymiąją zoną, pvz., paspaudžiamą ranka, apsikabinama, pabučiuojama. Labai svarbus signalas yra atstumas, kurio laikomasi bendraujant. Pagal tai, ko¬kiu atstumu žmonės bendrauja, galima spręsti apie jų tarpusavio santykius. Yra kelios bendravimo zonos: in¬tymioji (iki 50 cm zona - artimų, gerai pažįstamų žmo¬nių; tokiu atstumu bendraujant dažniausiai tyliai, prisiliečiama), asmeninė (50-120 cm - taip bendraujama su draugais, kolegomis), socialinė (120-400 cm - su nepa¬kankamai pažįstamais arba aukštesnio statuso žmonėmis; ši zona yra patogiausia formaliam bendravimui), vi¬suomeninė (>400 cm - dažniausiai skaitomos paskaitos, kalba¬ma mitinguose ir viešuose susibūrimuose). Bendraujant svarbu išlaikyti tinkamą atstumą, pasirinkus netinkamą pašnekovas gali pradėti nerimauti, nejaukiai jaustis, vengti žvilgsnio.
Pirmasis sąvoką 20 a. vid. pavartojo austrų psicho¬analitikas F. Deutschas. Jis teigė, kad kūno kalba (neadekvačiais judesiais, reakcijomis) reiškiami į pasąmo¬nę išstumti instinktai, užslopinti efektai. Pirmasis sig¬nalus aprašė JAV rašytojas J. Fastaskn. Kūno kalba (Body Language 1970). 20 a. 8 dešimtmetyje JAV psichologas A. Mehrabiano įrodė, kad 55% bendravimo turinio sudaro neverbaliniai signalai, 38% - balso, garso ypatybės, into¬nacijos ir kt., 7% - žodžiai.
Daugeliui gerai pažįstama situacija, kai pašnekovas supranta iš pusės žodžio. Su tokiu žmogumi labai lengva bendrauti, nes jis tarsi skaito pašnekovo gestus, mimiką. Tada ir bendravimas reikalauja mažiau pastangų, galima labiau atsipalaiduoti ir mėgautis pokalbiu. Regis, pašnekovas savo partnerį supranta iš menkiausio krustelėjimo.
Mokslininkų teigimu, moterys yra geresnės neverbalikos „skaitytojos“. Priežastis paprasta - jos jautresnės ir pastabesnės už daugelį vyrų. Ne veltui dažnai vartojamas teiginys „moteriška intuicija“. Ją ypač gerai išvysčiusios mamos. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais motinos su savo atžalomis bendrauja būtent neverbaline kalba. Jos geriau nei kas kitas supranta, ką sako jų mažylis, nepaisant nerišlios ir aplinkiniams dar sunkiai suprantamos vaiko kalbos.
Ne tik prigimtis lemia žmonių bendravimo subtilybes. Pakaktų atkreipti dėmesį į tai, kaip tarpusavyje bendrauja gerai pažįstami ir pirmą kartą besimatantys asmenys. Įdėmiau įsižiūrėję pamatysite, kad kai kurie jų bendrauja, sėdi arba stovi vienodai. Jie tarsi kartoja vienas kito gestus.
Šis tų pačių judesių „atspindėjimas“ yra priemonė, padedanti išreikšti pritarimą kito pažiūroms. Tokios pozos pakartojimas dažnai pastebimas ir bendraujant vienodo socialinio lygmens žmonėms, artimiems bičiuliams.




Galima pastebėti įsimylėjėlių porelių ir sutuoktinių tokią pat vaikščiojimo, valgymo, kalbėjimo manierą. Žmonės tarsi supanašėja. Kito asmens žodžių ar gestų atspindėjimas turi didžiulę reikšmę. Tai vienas iš būdų parodyti pašnekovui, kad jūs su juo sutinkate, kad jis jums patinka. Tai galima padaryti paprasčiausiai pakartojant jo gestus. Tai tinka ir kalbant apie mokymo procesą.
Studentai daugiau nei tris mėnesius bendraudami su savo dėstytojais gali puikiai perprasti jų kalbėjimo manierą ir žodyną. Tuomet egzamino metu, žinoma, jei jis vyksta žodžiu, tereikia pritaikyti jau turimas žinias ir dėstytojo pamėgtas sąvokas, kalbėti jo kalba. Tokiu būdu bus kuriamas įspūdis, kad jūs puikiai viską įsiminėte ir esate vienodame bendravimo lygmenyje su dėstytoju.
Tačiau nereikėtų pamiršti, kad skirtingų tautų neverbaliniai ženklai skiriasi. Tas pats gestas vienoje tautoje gali turėti konkrečią prasmę, kitoje – nieko nereikšti ar turėti kitą prasmę. Pavyzdžiui, gestas „O.K.“ arba pirštais rodomas apskritimas Prancūzijoje reiškia nulį arba nieko, Japonijoje – pinigus, o kai kuriose Viduržemio jūros šalyse šis ženklas reiškia vyro homoseksualumą. Todėl prieš darant kokias nors išvadas apie gestų reikšmę, derėtų pasidomėti, kokiai tautai priklauso žmogus. Interpretuojant bet kokį gestą svarbu ir kontekstas, kuriame jis vartojamas. Vienaip interpretuosime žmogaus, kuris sėdi autobusų stotelėje sukryžiavęs rankas iš šalčio, neverbaliką ir visai kitaip tą, kuris taip pat sėdės prie derybų stalo. Sukryžiuotos rankos bylos apie jo negatyvią nuostatą. Geri derybininkai, politikai ir daugelio kitų specialybių atstovai nemokėdami „skaityti“ neverbalinės kalbos gali patirti nesėkmę ir pridaryti daug sunkiai ištaisomų klaidų. Nustatyta, kad kai žmonės kalba, mato ar girdi netiesą, stengiasi rankomis užsidengti burną, akis ar ausis. Tikros emocijos veide atsispindi pirmiau nei žodžiai, o dirbtinės pasirodo kartu su žodžiais ar po jų. Tiesa, ne visus melagingus gestus taip lengva atskirti. Kai kurių gestų greitis ir akivaizdumas priklauso nuo žmogaus amžiaus. Pastebėta, kad mažametis vaikas, meluodamas tėvams, prisidengia burną. Šis gestas – tėvams tarsi sufleris, padedantis užkirsti kelią tolimesniam melui. Tokį gestą meluojantis žmogus naudoja ir tolimesniame savo gyvenime. Kinta tik gesto atlikimo greitis. Netiesą sakantis paauglys taip pat prisidengs burną, tik jis pirštais vedžios lūpų liniją. Suaugęs žmogus meluodamas nevalingai prisilies prie nosies. Manoma, kad vyresnių žmonių gestai tampa mažiau akivaizdūs, todėl jų neverbalinę informaciją skaityti daug sunkiau nei jaunų. Tačiau visame pasaulyje pagrindiniai bendravimo gestai yra vienodi: laimingi žmonės šypsosi, liūdni – verkia.

Raktiniai žodžiai

• kuno kalba
• neverbaline kalba
• kūno kalba