Ksilografinė spauda

Tema	Kita
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Knygos istorija. Ksilografinė spauda. Ksilografija.
Patalpinta	2006-05-18
Parsisiuntė	177
	Parsisiųsti8 KB

Išsamus aprašymas

Ksilografija. Kaip ksilografinė spauda iš Kinijos pasiekė Europą, pamėgino nušviesti T.F.Karteris. betarpiški kontaktai tarp Europos ir Kinijos, kuriam laikui nutraukti arabų, Karterio nuomone, buvo atkurti, susiformavus mongolų imperijai. Mongolai, užkariavę Kiniją ir pasisavinę jos kultūros laimėjimus, pralaužė arabų barjerą, prasimušė į Europą ir vakarų Aziją iratnaujino ekonominius ir kultūrinius kontaktus tarp Kinijos ir Europos šalių. Mongolai perteikė Europai ir kinų ksilografinę spaudą. Tam tikrą vaidmenį čia suvaidino Rusija.
Mongolų jungas atnešė begales nelaimių rusų tautai, tačiau, įjungus Rusiją į Čingischano ir jo įpėdinių milžiniškos valstybės sistemą, susidarė tam tikros sąlygos kultūriniam rusų bendradarbiavimui su Azijos tautomis, tarp jų ir su kinais.
Popiežiaus pasiuntinys Džovanis da Plano Karpinis, 1246 m.aplankęs didžiojo mongolų chano buveinę, savo ‚Mongolų istorijoje‘ mini meistrą Kozmą-vadina jį spaudų rai-iku. Nurodydamas glaudžius spaudų raižymo ir ksilografinės spaudos ryšius, T.F.Karteris iškėlė hipotezę, kad rusų meistras kozma mokėjo ir spaudos meną. Kaip žzinoma, kinų papročiu visoje mongolų valstybėje buvo įbesti ksilografiniu būdu popieriuje spausdinti pinigai.Nekelia abejonių, kad rusai žinojo apie šiuos pinigus ir buvo juos matę. Todėl vienas iš Azijos į Europą kelias galėjo eiti per Rusiją.
Tyrinėtojas P.Gusmanas, kelią per Rusiją iškėlęs į pirmą vietą, spėjo, kad spaudą į Europą galėjo atnešti ir Mažosios Azijos ar Užkaukazės tautos, kurios buvo priverstos pasitraukti iš Rytų į Europą mongolų ar tiurkų antplūdžių metu. Amėnų grupė, rašo Gusmanas, prieš tai išmokusi iš uigūrų tobuliausio spaudos būdo-rinkimo iš atskirų spaudos ženklų,-atvyko į Olandiją, kur tuo metu gyveno Laurencijus Kosteris, vienas iš spėjamų spaudos Europoje pradininkų.
Progą europiečiams susipažinti su spauda sudarė ir Kryžiaus karai, kurie iš dalies vyko ten, kur spaudos menas buvo žinomas. Kad arabai vartojo ksilografinę spaudą, rodo archeologų radiniai, aptikti 1880 m,al Fajume, Egipte. Nors šiurkštiems karams mažai rūpėjo kultūriniai dalykai, užkariautuose arabų miestuose ir pilyse jie nagalėjo nepastebėti saracėniškų spausdinių ir jau tikrai turėjo pastebėti ksilografiniu būdu spausdintas kortas. Kortas sugalvojo kinai X m.e.amžiuje. Europoje jos pradėjo plisti per tarpininkus arabus arba tiesiai iš Kinijos XIV a.II pus.Taigi spaudos menas jau XIV a.europiečiams buvo žinomas. Žinois apie spaudą ir patys spausdiniai pakliudavo į Europą įvairiais keliais ir, be abejo, čia sukėlė norą irgi pabandyti spausdinti.
Europiečiai jau turėjo tam techiškų įgūdžių. Europoje gana gerai buvo graviruojamas medis ir metalas, nuo seno čia ksilografiniu spaudos būdu buvo dekoruojama drobė. Kada Europoje ksilografiniu būdu buvo pradėtos spausdinti kortos, nėra tikslių duomenų. Spėjama, kad Xiv a.pabaigoje. Kartu imti ksilografuoti ir šventųjų paveikslai. Ksilografavimo technika čia buvo visiškai tokia pati, kaip ir Vidurinės Azijos budistinių paveiksliukų: medzžio lentoje-bloke-išraižomas reljrfinis peišinys arba tekstas, po to reljefas ištepamas rašalu; spaustuvininkas laikydamas 1 rankoje, kita ranka prispausdavo popieraius lapą prie raižinio. Kad popierius geriau prisispaustų, jis buvo trinamas šepetuku arba maca . Europos ksilografavimo technika XV a.vid.pasiekė gana aukštą meninį lygį. 1417 m.Antverpeno ksilografai susijungė į vieną cechą su iliuminatoriais, dailinikais, medžio raižytojais ir kt. Buvo vadinami prenteriais arba printeriais (spaustuvinikais). Ksilografinė spauda ypač paplito Vokietijoje ir Olandijoje. Venecija, kai kurių istorikų laikoma vienu pirmųjų ksilografinės spaudos židinių, rinkoje Vokietijos ir Olandijos buvo nustumta į antrą vietą.

Raktiniai žodžiai

• ksilografija
• ksilografinė spauda
• ksilografine spauda