Kraujospūdis

Tema	Medicina
Tipas	Referatas
Aprašymas	Kraujospūdis. Arterinis kraujospūdis tiesiogiai priklauso nuo. Gydymas. Arterinė hipertenzija. Priežastys. Simptomai. Komplikacijos. Gydymas. Omega-3. Padidėjęs kraujospūdis. Reikia būti budriems. Viskas priklauso nuo tavęs. Gerovės liga. Kraujospūdis kyla. Ar laikaisi normos? Ar žinai, kad...Kas tai yra kraujospūdis? Kodėl vadinamas sistoliniu (susitraukimo) ir diastoliniu (arba atsileidimo)? Kada jis per didelis? Rizikos grupės. Padidėjusio kraujospūdžio požymiai. O kodėl taip vyksta? Tad nuo ko atsiranda didesnis kraujo spaudimas? Pavojingiausi sveikatai, atrodo, kraujospūdžio "šokinėjimai". Kodėl? Ko turėtumėm vengti? Ar žinote, kad.. Kodėl sakoma, kad arterinė hipertenzija yra pavojinga liga? Kokios priemonės ir metodai padeda normalizuoti aukštą kraujospūdį? Kokia turėtų būti šios sunkios ligos profilaktika? Arterinio Kraujospūdžio lygių klasifikacija (mmHg). Keletas patarimų, kaip sumažinti kraujospūdį. Jeigu dirbate protinį darbą, ilsėkitės aktyviai. Išmokite atsipalaiduoti. Gydykitės augaliniais vaistais. Literatūra.
Patalpinta	2007-10-06
Parsisiuntė	561
	Parsisiųsti31 KB

Išsamus aprašymas

Kraujospūdis - tai kraujo spaudimas (kraujo slėgis) į kraujagyslių sieneles. Normalus žmogaus kraujospūdis yra 120 mm Hg (sistolinis) ir 80 mm Hg (diastolinis), bet normos ribos priklauso nuo lyties ir amžiaus.
Skiriamas arterinis ir veninis kraujospūdis.
Arterinis kraujospūdis tiesiogiai priklauso nuo:
1. širdies darbo - didėjant širdies sistoliniam tūriui, kraujospūdis didėja;
2. kraujagyslių periferinio pasipriešinimo - jam didėjant, kraujospūdis didėja;
3. kraujagyslių tonuso - didėjant tonusui, kraujo spaudimas didėja;
4. cirkuliuojančio kraujo tūrio - jam didėjant, kraujospūdis taip pat didėja.
Gydymas
Dažniausiai kraujospūdis gydomas įvairiais medicininiais preparatais, kurie tik praplėčia žmogaus kraujagysles. Taigi tokie preparatai (būtų netikslinga juos vadinti vaistais) kraujospūdžio neišgydo, bet tik jį kuriam laikui sumažina, neatnešdami jokios naudos.
Tikslingiausia kraujospūdį gydyti ne medikamentais, o sveika ir subalansuota mityba bei mankšta, kadangi kraujospūdis kyla dėl kraujagyslių užkalkėjimo arba jų sienelių elastingumo sumažėjimo. Nederėtų pamiršti, kad kraujospūdis - normali organizmo reakcija į kraujagyslių pokyčius ir jeigu jis nesiekia kritinės ribos, tai jį mažinti medicininiais preparatais nederėtų.
Arterinė hipertenzija lemia didesnį sergamumą ir mirtingumą nuo insulto, išeminės širdies ligos, širdies ir inkstų nepakankamumo, cukrinio diabeto. Naujausių tyrimų duomenimis, arterinė hipertenzija diagnozuojama beveik kas trečiam suaugusiam Lietuvos gyventojui. Arterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Kiekvieno žmogaus kraujospūdis gali kisti natūraliai. Tokių svyravimų pasitaiko gana dažnai. Pavyzdžiui, kraujo spaudimas gali laikinai padidėti sunkiai fiziškai dirbant arba sportuojant, susinervinus ar išsigandus. Tačiau susijaudinus ar nuo per didelio fizinio krūvio padidėjęs kraujospūdis sveikiems žmonėms greitai normalizuojasi. Taigi padidėjęs arterinis kraujo spaudimas dar nebūtinai liga, bet – visada dėmesio vertas faktas. Dažnas žmogus numoja ranka į tokį „mažmožį” kaip padidėjęs kraujo spaudimas. Tik kai pasireiškia tokios šios ligos komplikacijos kaip insultas, miokardo infarktas, širdies ar inkstų nepakankamumas, imama ieškoti priežasties. O priežastis neretai būna atsainus požiūris į sveikatą, prarastas laikas, kai buvo galima koreguoti padidėjusį kraujospūdį ir išvengti organų pažeidimo.
Priežastys. Kraujo spaudimas didėja dėl arterijų sklerozės, didelės reikšmės šios ligos išsivystymui turi amžius (35 – 40 m.) bei gyvenimo būdas. Mažas fizinis aktyvumas, ilgalaikis stresas, neracionali mityba (pomėgis valgyti riebų, sūrų, aštrų maistą), rūkymas bei nesaikingas alkoholio vartojimas yra pagrindiniai veiksniai, didinantys riziką susirgti hipertenzija. Specialistai pastebi, kad kraujospūdžio problemos yra ypač būdingos energingiems, veikliems ir emocionaliems žmonėms. Ne veltui hipertenzija yra vadinama „skubančiųjų” liga.
Simptomai. Arterinė hipertenzija prasideda pamažu, tad daugelis žmonių nė neįtaria sergą ir, žinoma, nesigydo. Jei kraujospūdžio padidėjimas ilgalaikis, pradeda reikštis pastebimi, įvairaus pobūdžio ir skirtingo intensyvumo simptomai: galvos svaigimas bei skausmas (dažniausiai rytais pakaušio srityje), spaudžiantis skausmas krūtinėje, pilve, pykinimas. Jei sunkiau fiziškai padirbėjus ima kamuoti dusulys bei „plakti” širdis, jei ryte keliantis iš lovos netikėtai susvaigsta galva ar ima „mirgėti akyse” - reikėtų sunerimti ir kreiptis į savo gydytoją, nes minėti simptomai gali būti ženklas jog sergate hipertenzija.
Komplikacijos. Ilgainiui padidėjęs kraujospūdis pažeidžia širdies, inkstų, akių, smegenų kraujagysles, todėl palaipsniui blogėja šių organų veikla. Negydoma hipertenzija gali sukelti tokias ligas kaip: miokardo infarktas, galvos smegenų insultas, širdies ir inkstų nepakankamumas, smegenų veiklos, regėjimo sutrikimai ir kt. Padidintas kraujospūdis skatina aterosklerozės vystymasi, todėl jai būdingos visos aterosklerozės sukeltos komplikacijos. Apsisaugoti nuo arterinės hipertenzijos komplikacijų galima, jei liga nustatoma ir gydoma anksti.

Raktiniai žodžiai

• kraujospudis
• kraujospūdis
• kaip sumazinti kraujospudi