Konfliktų valdymas

Tema	Psichologija
Tipas	Referatas
Aprašymas	Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra. Konflikto struktūra. Konflikto dinamika. Konfliktų organizacijose esmė. Konflikto valdymo procesas. Konflikto sprendimas. Išvados.
Patalpinta	2007-06-06
Parsisiuntė	2493
	Parsisiųsti28 KB

Išsamus aprašymas

Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra

Socialiniai konfliktai:
• tarpasmeniniai
• tarpgrupiniai
• tarptautiniai
• Sakalo ir Šilingienės knygoje yra dar 2 tipai – tai konfliktas tarp asmens ir grupės ir vidinis konfliktas


Dėl ko dažniausiai kyla tarpasmeniniai konfliktai? Viena dažniausiai pasitaikančių konfliktų priežasčių – nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai, be išankstinių nuostatų. Į konfliktus su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę, nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio žmonės. Konfliktiški yra ir tie žmonės, kurių pagrindinis gyvenimo tikslas – bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą, užimti prestižinę vietą visuomenėje. Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet, kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai, sąlygotis per didelio savojo Aš idealizavimo. Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus, mano esąs teisuolis, neklystantis, galintis nurodinėti. Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas.
Liepsnojant konfliktui, galimybė lengvai susitaikyti ar jį išspręsti – itin menka. Konfliktuodami turime tikslą atstatyti pažeistą savąją vetrę, todėl nusileisti priešininkui yra sunku. Dažniausiai manome, jog nusileisdami liksime pažeminti, todėl už savigarbą kovojame, deja, ne visada etiškomis priemonėmis.
Konflikto atomazgą nutolina ir kiti veiksniai. Konfliktuodami prarandame laiko perspektyvą, telkiame dėmesį tik ė tai, kas vyksta dabar. Mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais, nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu.
Tyrimai rodo, kad žmonės situaciją ima vertinti kaip konfliktinę, jeigu įžvelgia tris dalykus:
1. Tam tikrą tipišką tarpusavio sąveiką, elgesį (“nori pasikti savo”);
2. Egzistuojančius prištaravimus (“nori skirtingų dalykų”);
3. Tam tikras emocijas (“jaučia nervinę įtampą”);

Įvairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmeninių konfliktų tipai:

Pagal poreikius:
1. Išteklių – kai konfliktai kyla dėl materialių gėrybių;
2. Statuso ir vaidmenų – konfliktai kyla nepasidalijus valdžia, įtakos sferomis, dėl socialinių vaidmenų neatlikimo ir pan., Idėjų, normų, principų konfliktai.

Pagal gyvenimo sferą:
1. Šeimos,
2. Darbo,
3. Buitiniai,
4. Politiniai

Pagal pozityvių ir negatyvių konflikto elemento santykį:
1. Konstruktyvūs
2. Destruktyvūs
Pagal trukmę:
1. Trumpalaikiai
2. Ilgalaikiai
3. Užsitęsę

Pagal pavaldumą:
1. Horizontalūs – tarp vienodo statuso individų,
2. Vertikalūs – tarp pavaldinio ir vadovo,
3. Diagonalūs tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus žemesnio statuso asmens.

Pagal konflikto sukėlėją:
1. Aktyvūs – patys išprovokuojame konfliktą.
2. Pasyvūs – išgyvenate kito individo sukeltą konfliktą
Ir t.t.

Beje konfliktai – tai ne visada tai, kas yra „neteisinga“, agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį:
• Konfliktas – santykių, procesų vystymosi šaltinis
• Konfliktas – signalas asmenybei keistis
• Konfliktas – galimybė suartėti

Raktiniai žodžiai

• konfliktu valdymas
• konfliktų valdymas
• konflikto struktura