Konfliktai
| Tema |
Psichologija |
| Tipas |
Referatas |
| Aprašymas |
Įvadas. Konflikto samprata. Konflikto prigimtis. Vienšaliai ir dvišaliai konfliktai. Asmeniniai ir struktūriniai konfliktai. Konfliktų visuomenėje priežastys ir požiūris į jų svarbą. Konfliktų sprendimo būdai. Septinių žingsnių planas. Išvados. Literatūra. |
| Patalpinta |
2007-05-03 |
| Parsisiuntė |
2134 |
|
|
Išsamus aprašymas
KONFLIKTŲ PRIEŽASTYS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI
Įvadas
Neįsivaizduojame, koks būtų pasaulis, jeigu žmonės nebendrautų. Jei nebūtų įmanoma bendrauti kasdieniniame gyvenime, informacija nepasiektų nei vieno žemės kampelio, pasaulis negalėtų tobulėti, negalėtų žengti vystimosi keliu. Bet bendraudami žmonės ne visą laiką tai daro tobulai, humaniškai, nuolankiai. Visą laiką atsiranda atskiri individai ar jų grupės, kurie visada yra kažkuo nepatenkinti. Jie tarsi maištininkai, kurie konfliktuoja su savo konkurentais kiekviename žingsnyje.
Konfliktas yra vienas pagrindinių socialinių reiškinių, nuolatos kylančių tarp draugų ir priešų, tarp vyro ir žmonos, tarp tėvų ir vaikų, tarp įvairiausių žmonių grupių. Konfliktas yra daugiau ar mažiau išreikšta kova tarp dviejų ar daugiau šalių, kurios turi prieštaraujančias nuostatas, veikimo tikslus ar priešinasi agresijai į jos vertybes. Neretai konfliktų sukeltos emocinės įtampos pernelyg kenkia psichinei ir fizinei asmenybės sveikatai, ardo bendrą grupių veiklą, kenkia jos produktyvumui. Neretai konfliktai kylantys šeimoje paliečia ir vaikus, kuriems tai yra labai didelis stresas ir nemalonūs prisiminimai išliekantys visą gyvenimą. Konfliktas visada sukelia stiprius emocinius išgyvenimus. Todėl savo darbe nagrinėsiu viena iš bendravimo formų – konfliktus, jų kilimo priežastis ir sprendimo būdus.
1. Konflikto samprata. Konfliktai - tai tokia natūrali, svarbi, neišviangiama visuomenės ir mūsų pačių gyvenimo dalis, tai maždaug vienodo stiprumo, bet priešingos krypties jėgų sąveika, tai yra nesuderinamų motyvų, interesų, nuomonių, nuotaikų susidūrimas. Konfliktus sunku vienareikšmiškai apibrėžti. Ir apskritai, kaip galima konfliktus įsprausti į vieną vienintelį apibrėžimą, kai jų yra tiek daug ir tokių įvairių. Dėl ko kyla konfliktai mes žinome, bet kokios jų pasekmės mes turbūt nepagalvojame. Konfliktai neretai yra laikomi įtampos, streso ir emocinių protrūkių laikotarpiais. Konfliktų metu mes reaguojame fiziškai: pakeliame balsą, pradeda smarkiau plakti širdis, drebame iš pykčio, išbalame ir t.t. Mūsų reakcija paveikia ir kitą konflikte dalyvaujantį asmenį. Pavyzdžiui, jeigu aš pakeliu balsą, mano priešininkas taip pat pakelia balsą, o kai jis pakelia balsą, tada aš imu kalbėti dar garsiau. Mūsų fizinės reakcijos vis labiau sunkina konfliktinę situaciją. Kartais mes sąmoningai pasitelkiame savo fizines reakcijas, kad paveiktume kitus žmones. Mokinys pakelia balsą norėdamas įbauginti klasės draugus, per ginčą su vaiku staiga nutyla, grasindami vaikui vien akimis. Kartkarčiais mes slepiame savo tikruosius jausmus. Nors širdis tuo metu daužosi kaip pašėlusi, dreba rankos, mes apsimetame, kad nieko neatsitiko, stengiamės neatrodyti “silpni”.
Raktiniai žodžiai
- konfliktai
- konflikto samprata
- konfliktu samprata