Komunikacija ir bendravimas
| Tema |
Psichologija |
| Tipas |
Namų darbas |
| Aprašymas |
Komunikacija ir bendravimas. Komunikacijos proceso modeliai. Transakcinės analizės teorija. Naudota literatūra. |
| Patalpinta |
2009-05-08 |
| Parsisiuntė |
548 |
|
|
Išsamus aprašymas
Komunikacija – bendravimas, keitimasis patirtimi, mintimis, išgyvenimais.
Komunikacija – pasikeitimas prasme tarp individų, naudojant bendrą simbolių sistemą.
Komunikacija – procesas, kai vienas žmogus ar grupė perduoda informaciją kitam žmogui ar grupei, kurie ją suvokia ir perduoda atgal.
Komunikacija – užbaigtos žinios perdavimas iš siuntėjo gavėjui.
Apibendrinant, komunikacija – keitimasis sukurta/sutvarkyta informacija tarp dviejų ir daugiau žmonių, siekiant bendro supratimo.
Komunikacijos proceso modeliai
Linijinis
Interakcinis
Transakcinis ( E. Bernas 1910 – 1970 ) Transakcinės analizės teorija
E. Berne transakcinės analizės teorija E. Berne, amerikiečių psichiatras, nagrinėdamas asmenybės sandarą, išskyrė tris lygius: Tėvo (moraliniai vertinimai, normos, kritika, globa), Suaugusiojo (racionaliai objektyviai aplinką vertinantis pradas) ir Vaiko (emocijos, kūryba, žaismingumas, malonumo siekimas). Minėtieji lygiai egzistuoja jau vaikystėje, tačiau vystantis jų santykis asmenybėje kinta. Vaikas renkasi savo gyvenimo scenarijų ir poziciją veikiamas auklėjimo, šeimos kultūros bei tėvų elgesio. Daugialypė asmenybės struktūra ypač pasireiškia bendravime. Bendraudami mes dažnai patys to sąmoningai nesuvokiame, užimame tėvo, suaugusiojo arba vaiko poziciją. „Tėvo“ pozicija bendravime remiasi žiniomis ar įsitikinimais, kuriuos gavome iš kitų ir patys netikrinome. „Suaugusiojo“ pozicija – tai išsakytos mintys, kurios yra paremtos patyrimu ir apmąstymais. Iš „Vaiko“ pozicijos kilę pasakymai išsireiškia tiesiog dabar atsiradusius norus, išgyvenimus, pojūčius. E. Berne savo teoriją pavadino transakcine analize, norėdamas pabrėžti, kad žmonių bendravimą galima analizuoti kaip tam tikros rūšies mainus, kurių metu vienas kitam perduodame kokią nors informaciją, o pačią transakciją galima traktuoti kaip bendravimo vienetą. Transakcinę analizę Berne taikė psichoterapijoje, o jo tikslas buvo padėti žmogui suvokti, iš kurios pozicijos bendrauja, išsivaduoti nuo jam primesto vaidmens ir tapti autentiška asmenybe. Iš savo socialinio darbo praktikos, paminėsiu atvejį, kai dirbdama mokykloje socialine pedagoge, teko susidurti su globos namų vaikais. Šie vaikai ateina iš neigiamos socialinės aplinkos, yra ypatingai socialiai pažeisti, pedagogiškai apleisti, labai silpnos sveikatos, visiškai neturintys bendravimo, higieninių, darbinių įgūdžių, gyvenime matę tik juodas spalvas, kentę šaltį, valkatavę, badavę, ilgą laiką augę abejingi gėriui, grožiui kito žmogaus skausmui, todėl juose susiformavęs iškreiptas vertybių supratimas. Šiems vaikams prastai sekasi mokytis, pritapti klasėje prie bendraamžių, jie jaučia stigmą kad yra iš globos namų, kad yra ne tokie kaip visi. Ypač dažnai, šių vaikų prieraišumo jausmas yra sutrikęs, nes jie neturėjo pastovaus jais besirūpinančio suaugusiojo, kuriuo jie galėtų pasitikėti. Tai gali sukelti sunkumų vaikui prisitaikant naujoje aplinkoje, užmegzti stabilius ir ilgalaikius santykius su kitais žmonėmis.
Raktiniai žodžiai
- bendravimas ir komunikacija
- komunikacija
- bendravimas komunikacija