Knyga ir mes
| Tema |
Lietuvių kalba |
| Tipas |
Rašinys |
| Aprašymas |
Lietuvių kalbos rašinys. Žmogaus santykis su knyga. |
| Patalpinta |
2009-05-05 |
| Parsisiuntė |
4704 |
|
|
Išsamus aprašymas
Tvardovskis rašė, kad „bendravimas su knyga – tobuliausia ir nepakeičiama intelektualinio žmogaus lavinimo forma“. Manau, daugelis žmonių sutiks, kad skaityti knygas yra naudinga.Tačiau modernėdama mūsų visuomenė atitolo nuo knygos ir skaitymo.
Vienas iš veiksnių lemiantis šiuolaikinio žmogaus nutolimą nuo literatūros yra sumaterialėjimas. Mums nebeaktualios dvasinės vertybės, mūsų nebedomina žmogiškumas - mes nebesigiliname į savo jausmus, savo vidinį pasaulį. Dabartiniam žmogui svarbesnė karjera, jos siekimas. Jis tiesiog neranda laisvo laiko, kurį galėtų išnaudoti skaitydamas knygas, šiuolaikiniam žmogui parankiau naršyti internete, praleisti laiką sėdint prieš televizoriaus ekraną, kuriame vis tas pats per tą patį - šaudo, gaudo. Sumaterialėjęs pasaulis ir patys žmonės išstumia knygų skaitymą, domėjimąsi literatūra, o vietoje jų nereikšmingai praleidžia savo laiką.
Dar vienas, tačiau didžiausią įtaką turintis veiksnys literatūros skaitymui yra naujos technologijos. Nors pati esu aktyvi naujų technologijų naudotoja - specializuojoje informatikos srityje, stengiuosi neužmiršti knygos. Tačiau kiti jaunuoliai teikia pirmenybę internetui, kompiuteriniams žaidimams, net nesusimąstydami, jog tai, ką jie daro, yra bevertis užsiėmimas - laiko švaistymas. Televizorius nors jau nebelaikomas labai nauja technologija taip pat turi nemažos įtakos - vaikinai ir merginos ištisas dienas sėdi priešais jį. Naujos technologijos atima didžiąją dalį laiko, kurį šiuolaikinis žmogus galėtų praleisti skaitydamas.
Literatūros domėjimasis, skaitymas turi būti aktualus mums - žmonėms, kurie sumaterialėjo, buvo “atbaidyti” programinės literatūros ar praranda laiką dėl naujųjų technologijų.
Knygų neskaitymas - viena iš priežasčių privertusi jauną žmogų primityvėti, lėkštėti, tapti žemos kultūros. Neskaitydami knygų pasiduodame judančių paveikslėlių įtakai, kuri nei praturtina mūsų žodyną, nei skatina domėtis savo jausmais, emocijomis. Neskaitydamas knygų žmogus savo kalboje išsiverčia vos keliomis dešimtimis žodžių, jų trūkumą bando kompensuoti kūno kalba, gestais. Neskaitydami knygų “atbukiname” savo smegenis, jos priima vien tiesioginę informaciją, žmogus nesugeba įžvelgti minčių tarp eilučių, nesugeba savęs analizuoti, kad to išvengtumėme turime skaityti knygas.
Mane stebina naujausių technologijų išradimai, pavyzdžiui, garsusis Amazon.com produktas Boing Boing-tai mobilusis telefonas,kai mažučiame ekranėlyje skaitai žymių autorių knygas. Visiškai sutinku su A. Zalatoriaus nuomone, kad toks knygų skaitymas bevaisis ir beprasmis. A. Zalatorius pripuolamą, nepastovų skaitymą vadina beprasmiu, nes žmogus tuo metu nebesigilina į mintis tarp eilučių, žmogus skaito, kad skaitytų, o ne dvasiškai save apšviestų. Šiuo atveju siekiama praktinių veiksmų, o ne estetinio įrankio tobulėjimo. Knygą reikia skaityti susitelkus, atsiribojus nuo aplinkos, triukšmo, paskyrus tam tinkamą laiką ir vietą, kitaip ne užsimegs pastovesnis, nematomas ryšys tarp tavęs ir autoriaus.
Literatūros kūrinio suvokimui turi įtakos ir tikėjimas tekstu, jo galia, susitelkimas ir noras jį suprasti, meilė knygoms.Knygas turime skaityti, kad galėtumėme tobulinti savo supratimą apie žmogaus vidinį pasaulį, kad galėtumėme vertinti savo ir kitų jausmus, emocijas, ne vien poelgius.
Knygos mums atskleidžia per amžių puoselėtas, kurtas ir atrastas vertybes, jos formuoja tas vertybes mumyse, mūsų dabartiniame pasaulėlyje.Skaitydami knygas mes ugdome savąjį aš - išskirtinį ir nuostabų, o knygos, tai viso pasaulio palikimas mums.Šia tema norėčiau užbaigti labai taiklia ir vertinga citata, pasakytą A. Zalatoriaus: “Iš gero literatūros kūrinio galime gerti lyg iš kalnų šaltinio, ir jis niekada neišseks. Svarbu panerti į jį nuoga širdimi, nusimetus išankstinių nusistatymų rūbą, pasinerti kaip į naują, nežinomą pasaulį, turintį savo logiką ir religiją”
Raktiniai žodžiai
- knyga ir mes
- knyga
- knyga ir mes kalba