Klijai, jų rūšys ir taikymas

Tema	Kita
Tipas	Referatas
Aprašymas	Įvadas. Klijuojančios medžiagos. Brošiūravime – knygrišykloje naudojami klijai. Išvada. Naudota literatūra.
Patalpinta	2009-03-04
Parsisiuntė	385
	Parsisiųsti82 KB

Išsamus aprašymas

Įvadas

Klijai – gamtinės arba sintetinės medžiagos, naudojamos paviršiams sujungti klijavimo būdu. Svarbiausia klijų sudedamoji dalis - rišiklis, taip pat jų sudėtyje gali būti tirpiklis, skiediklis, kietiklis, minkštiklis, užpildas. Pagal cheminę prigimtį skirstomi į neorganinius ir organinius, gamtinius ir sintetinius klijus.


Klijų cheminė struktūra

Trumpai apie klijų rūšis.

Neorganiniai klijai yra skystasis stiklas (natrio ir kalio silikatų vandeninis tirpalas) ir fritas (žemos lydymosi temperatūros stiklas).
Organiniai klijai būna gamtiniai ir sintetiniai. Gamtiniams gyvūninės kilmės klijams gaminti naudojamas kolagenas (gliutininiai klijai), kazeinas (kazeininiai klijai), albuminas (albumininiai klijai). Gamtinių augalinės kilmės klijų gamyboje naudojamas natūralus kaučiukas (mastika), gutaperčia, krakmolas, dekstrinas. Dažniausiai augaliniams klijams gaminti naudojama gauruotoji soja, valgomoji bulvė, saldžioji ceratonija, sakai.
Didžiausią grupę sudaro sintetiniai klijai, kurie pagal cheminę prigimtį skirstomi į termoreaktyviuosius, termoplastinius ir elementų organinius. Termoreaktyviųjų klijų pagrindinis komponentas dažniausiai yra pati oligomerinė derva arba jos tirpalas organiniame tirpiklyje (pvz., fenolformaldehidiniai klijai), dervos tirpalas monomere arba kelių dervų (pvz., fenolformaldehidinės ir polivinilacetatinės arba poliamidinės) tirpalai organiniuose tirpikliuose. Šie klijai yra vienkomponenčiai, paruošti naudoti vienoje pakuotėje. Daugiakomponenčiai, dažniausiai dvikomponenčiai, klijai sudaryti iš polimero, oligomero ar jo tirpalo ir kietiklio, pvz., epoksidiniai klijai. Jų komponentai sumaišomi prieš naudojimą.
Termoreaktyviaisiais klijais klijuojama apkrovų veikiamos metalinės konstrukcijos (epoksidiniais), metalai (fenolformaldehidiniais, polivinilacetatiniais ir poliuretaniniais), mediena (poliuretaniniais ir karbamid arba melaminformaldehidiniais). Termoreaktyvieji klijai tvirtai suklijuoja įvairias medžiagas, yra chemiškai ir termiškai atsparūs.
Prie termoplastinių klijų (oligomerų ar polimerų tirpalai) priskiriami poliakriliniai, poliamidiniai, polibenzimidazoliniai, karbinoliniai klijai. Jie elastingi, bet nelabai atsparūs. Jais klijuojamos nemetalinės konstrukcijos, naudojamos neaukštoje temperatūroje, metalai, metalai prie plastiko ar gumos.
Elementų organiniai klijai yra silicio, boro, alavo, aliuminio ir kt. metalų organiniai polimerai. Termiškai atsparūs iki 1000 °C, jie naudojami metalams, plastikams klijuoti.
Pagal paskirtį klijai skirstomi į konstrukcinius(statinių ir dinaminių apkrovų veikiamoms detalėms klijuoti ) ir nekonstrukcinius (apdailos, neaustinėms medžiagoms, elektrotechninėms, radiotechninėms detalėms klijuoti).
Klijuojančios medžiagos

Klijuojančios medžiagos – klijai. Tai cheminių junginių kompozicijos, sugebantys suklijuoti įvairias medžiagas, susidarant tarp jų paviršių ir klijų sluoksnio stipriai adhezijai. Dauguma klijų yra oligomerai arba optimalaus polimerizacijos laipsnio polimerai. Klijai turi gerai vilgyti klijuojamus paviršius. Klijai užnešami plonu sluoksniu. Polines medžiagas gerai vilgo vandeniniai klijų tirpalai arba dispersijos. Hidrofobines medžiagas vandeniniai klijai vilgo blogai. Vietoj vandens naudojami kiti tirpikliai,arba pridedama paviršinio aktyvumo medžiagų. Klijų vilgumas yra būtina savybė, bet ji negarantuoja gero suklijavimo. Suklijavimo stiprumas priklauso nuo adhezijos ir nuo kohezijos. Klijavimo proceso pradžioje vyksta sukibimas, kurį charakterizuoja trukmė nuo klijų užnešimo iki tol, kol suklijuojami objektai savaime neatsidalina. Galutinis užtvirtinimas vyksta pereinant klijams į stiprų elastingą būvį. Po tam tikro laiko, veikiant išoriniams veiksniams:drėgmei, temperatūrai, šviesai, cheminėms reakcijoms, klijų plėvelė negįžtamai keičia savo savybes ir gali suirti.
Klijai plačiai naudojami brošiūro-knygrišyklinėje pramonėje kai kuriose operacijose: prijungimo pripildančiųjų elementų – forzacevų, įklijų ir t.t. – sunkiems sąsiuviniams; pilnas priklijavimas sustiprinamųjų knyginių blokų; besiūlinio suklijavimo knyginių-žurnalinių blokų; priklijavimas knyginiams blokams kai kurių elementų; pagaminimas (surinkimas) sunkiųjų knygrišyklinių viršelių (išskiriant plastmasinius); sujungimas viršelių ir knygrišyklinių viršelių su blokais.
Išdžiuvimas šitų klijų ir jų sausumas priklauso nuo klijų sudėties. Kaip pavyzdžiui, klijai, kurie yra skysti, arba vandens dispercijos, sudaro plėvelę ir to pasekoje gaunasį į šviesą jautrios medžiagos, priklausomai nuo polimero dispersijos. Klijų džiuvimo greitis turi didelę įtaką paprastai klijavimo operacijų įgyvendinimui su aukštos kokybės mechaninėmis ir automatinėmis mašinomis. Kietėjimas termoklijų vyksta palaipsniui ( per 1-2 paras), o pagreitinimui kitų klijų išdžiuvimui naudojamos specialios džiovinimo mašinos.

Raktiniai žodžiai

• klijai
• kliju rusis
• kliju rusys