Kičas (2)
| Tema |
Dailė |
| Tipas |
Rašinys |
| Aprašymas |
Kičas. Kičas mene. Andy Warholas. |
| Patalpinta |
2009-05-05 |
| Parsisiuntė |
97 |
|
|
Išsamus aprašymas
Kičas
Kičas – sąvoka, atsiradusi XIX a. pab. – XX a. pr. Tai banalaus turinio ir stiliaus kūrinys; iš pažiūros jis gražus, kupinas patoso ir jausmo, bet iš tikrųjų salstelėjęs, pretenzingas ir sentimentalus. Kičo mene nėra įtampos, jis neoriginalus, nereikalauja iš stebėtojo net menkiausių dvasinių pastangų, įsigilinimo.
XX a. sandūroje ir sietina su vokišku žodžiu „verkitschen“ – pusvelčiui parduoti. Iš pažiūros kičas labai gražus, kilnus ir moralus. Tačiau – įsigilinus – juste justi, kad jis „persaldintas“, nenatūralus, sentimentalus ir neoriginalus. Pavyzdžiui, rausvai violetinio stiklo bei pigiais blizgučiais paauksuota kompozicija su jūros banga, švyturiu bei aplinkui šokinėjančiais delfinais, negana to, dar išdidžiai aiškinama (nors ką čia aiškinti) – švyturys esą padeda jūroje laivams rasti kelią, o delfinai – taip pat žmogaus draugai, taigi...
Apibendrindami galėtume pasakyti – kičas yra „sviestas sviestuotas“, įgavęs materialią išraišką. Paviršutiniškų vertybių (blizgučių, spindesio, skaidrumo, švytėjimo ir t. t.), kaip ir simbolių (švyturiai, delfinai, jūra ir t. t.) jame apstu, tačiau autentiškų idėjų ir jausmų – deja. Tiesą sakant, kičo gražumas ir kiti privalumai tik tam, kad daiktas būtų nupirktas apsigavusio praeivio.
Raktiniai žodžiai
- kičas
- kicas
- kico atsiradimas