Kedras

Tema	Biologija
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Įvadas. Kedras (cedrus). Pagrindinės maistingųjų medžiagų funkcijos. Mineralai. Fitochemikalai. Proteinai. Karbohidratai. Baltymai. Riebalai. Riebalų ir baltymų skilimas virškinamajame trakte. Išvados. Literatūra. Laikymas ir pokyčiai.
Patalpinta	2006-12-16
Parsisiuntė	151
	Parsisiųsti21 KB

Išsamus aprašymas

Senovėje romėnai itin vertino riešutus, neva tai – dievų maistas, kurį gali vartoti tik privilegijuoti asmenys. Senovės Egipte riešutai buvo teikiami kaip dovanos. Renesanso epochos metu riešutais gydytas galvos skausmas, nes kai kurių riešutų branduoliai priminė žmogaus smegenų formą.
Na, o mes, naujojo tūkstantmečio žmonės, mielai kremtame šį maistą ir sėkmingai naudojame patiekalų bei maisto produktų gamyboje. Beje, riešutų „stebuklingosios“ sąvybės nėra tik mitas, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios rieštutų sudedamosios medžiagos, apsaugo žmogaus organizmą nuo širdies ligų ir vėžinių susirgimų.
Į mūsų kraštą riešutai patenka iš Turkijos, Italijos, Jungtinių Amerikos valstijų, Irano. Lietuvoje natūraliai auga tik lazdynai, tačiau kažin ar dažnas iš mūsų riešutauja. Daug greičiau ir paprasčiau šio sveiko maisto nusipirkti parduotuvėje. Prekyvietėse galima išsirikti nelukštentų, nuvalytų, pagardintų prieskoniais, sūdytų ir įvairių rūšių riešutų mišinių. Pabandysime atsakyti į klausimą, kuo riešutai naudingi mūsų organizmui

Tai sidabrine pušis, spygliais panašus į maumedį, kankorežiais – į kėnį. Auga Tolimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje, Himalajų, Atlaso kalnuose, tačiau kedrą galima pamatyti ir Anglijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Jo kankorėžiai yra statinės ar kiaušinio formos. Kankorėžiuose subręsta riešutai. Jie renkami rugsėjo – spalio mėnesiais, kol nėra šalčių, nes pašalę riešutai glogai laikosi, pelija, apkarsta. Švieži ir gerai išdžiovinti riešutai skaldomi ir valgomi kaip skanėstas, iš jų spaudžiamas vertingas aliejus.

Raktiniai žodžiai

• kedras
• kedras lietuvoje
• kedrai lietuvoje