Kanceliarinė kalba

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Kanceliarinė kalba. Kanceliarinės kalbos subtilybės - spąstai visuomenei.
Patalpinta	2008-05-12
Parsisiuntė	288
	Parsisiųsti8 KB

Išsamus aprašymas

Kanceliarinė kalba

Kanceliarinė kalba – tai oficialioji įstaigų ir jų dokumentų kalba. Ja rašomi administraciniai ir tarnybiniai dokumentai, įvairūs tvarkomieji ir kitokie reikalų raštai. Kanceliarinė kalba kartais tiesiog ir vadinama reikalų raštų kalba.
Kanceliarinė kalba yra bendrinės kalbos atmaina, turinti tam tikrų savo ypatybių. Kadangi tai bendrinės kalbos dalis, jai privalomi bendrieji norminės kalbos reikalavimai, dėsniai ir taisyklės, – kas iš esmės prieštarauja bendrinės kalbos taisyklėms, netinka nė kanceliarinei kalbai. Bet kaip bendrinės kalbos speciali atmaina, ji turi tik šioje srityje tevartojamų raiškos būdų ir ypatumų, pagal kuriuos skiriasi nuo kitų sričių kalbos. Kanceliarinė kalba sau prisitaiko tradicinius raiškos būdus, ieško egzistavusių, bet plačiau nevartotų reiškinių, kuriasi visai naujų žodžių, konstrukcijų ar pasakymų, kurių iki tol kalboje nebuvo. Tik toji kūryba, kaip sakyta, negali pažeisti esminių kalbos dėsnių.
Tos sritys, kur kanceliarinė kalba vartojama (raštvedyba, administraciniai, tarnybiniai ir kiti reikalų raštai), turi savo poreikių, kuriuos kalba turi tenkinti, vadinasi, turi į juos atsižvelgti. Dokumentams svarbu tikslus, nuoseklus, loginis minčių dėstymas, jų kalba turi būti tiksli, konkreti, be dviprasmybių ar emocinių atspalvių. Dokumentai konkrečius dalykus ar reiškinius spraudžia į tam tikrus rėmus, todėl čia vartojamos apibrėžtos sąvokos ir terminai, standartiniai posakiai; nustatyta tvarka kuriamos, net formulėmis verčiamos ištisos teksto atkarpos (dalys).
Kanceliarinę kalbą veikia ir dokumentų įforminimo reikalavimai.



Kanceliarinės kalbos subtilybės - spąstai visuomenei

Valstybinės kalbos specialistai pripažįsta, kad kai kurie šalies įstatymai ir kodeksai prasilenkia su sveiku protu.
Kalbininkai mano, kad įstatymų kūrėjai dažnai piktnaudžiauja kanceliarinės kalbos terminais, nes neraiškia ir painia kalba surašyti svarbūs dokumentai bei įstatymai yra patogi tos kalbos absoliučiai nesuprantančios visuomenės valdymo forma.
Klaipėdos miesto savivaldybės valstybinės kalbos inspektorius Jonas Kantautas įsitikinęs, kad įstatymų kūrėjai, juristai, o ir kai kurie uostamiesčio valdininkai linkę "užkoduoti" savo mintis taip, kad bandant jas išaiškinti, galima rasti ne tik keletą to paties sakinio reikšmių, bet ir atsidurti aklavietėje.
Štai, kad ir toks pavyzdys - punktas iš "LR Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo papildymo" įstatymo projekto: "Valstybės biudžetui numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos iš tų savivaldybių, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos (be specialių tikslinių dotacijų) didėja daugiau negu 7 procentais, palyginti su apskaičiuotomis biudžetiniais metais pajamomis".
J. Kantautas mano, kad manipuliacijų kanceliarine kalba tikslas yra vienas - valdyti visuomenę, kuri dėl painių terminų išaiškinimo kreipiasi į jų kūrėjus. Taip žmonės tampa priklausomi nuo valdininkų.
Kalbos inspektorius sakė žinąs, kad sostinėje tarp kalbininkų ir įstatymus kuriančių politikų vyksta amžinas konfliktas. Kariaujama ir su juristais, teigiančiais, kad kalbos specialistų pataisymai supainioja ir iškraipo terminus.
Į kalbininkų pastabas kanceliarinėje kalboje vengti dviprasmybių valdininkai numoja ranka. Ir tai visai suprantama, nes Administracinių teisių pažeidimų kodekse nėra straipsnio, skelbiančio, kad galima taikyti nuobaudas už painią ir dviprasmišką įstatymų kalbą.
Valstybinės kalbos specialistas Jonas Kantautas jau daug metų peržiūri uostamiesčio Savivaldybės valdininkų raštus, juos taiso bei konsultuoja kalbos klausimais. Nors Savivaldybės darbuotojai privalo paisyti valstybinės kalbos nuostatų, dažnai J. Kantauto pastabos lieka neišgirstos.
Kalbos inspektorius pasakoja, kad kai kurie valdininkai į jo pataisymus reaguoja "maivydamiesi ir kraipydamiesi". Dažnai dėl praleistų kablelių ir painaus rašymo stiliaus jie kaltina sekretores.
Į klausimą, ar valstybės tarnautojai naudojasi kanceliarinės kalbos arba kitais žodynais, J. Kantautas atsakė: "Deja, mūsų specialistams dažnokai tenka paplušėti taisant sprendimų projektus, nutarimus ir kitus raštus".

Raktiniai žodžiai

• kanceliarine kalba
• kanceliarinė kalba
• dokumentu kalba