Juridinių asmenų steigimo ir registravimo teisiniai pagrindai

Tema	Teisė
Tipas	Referatas
Aprašymas	Įvadas. Juridinio asmens samprata ir rūšys. Juridinio asmens samprata ir požymiai. Juridinių asmenų klasifikacija. Juridinių asmenų steigimo teisiniai pagrindai. Juridinių asmenų steigimo pagrindai ir tvarka. Juridinio asmens steigėjai ir steigimo dokumentai. Juridinių asmenų registravimo teisiniai pagrindai. Juridinių asmenų registras ir jame registruojami ar įtraukiami juridiniai asmenys. Juridinių asmenų registrui teikiami duomenys ir dokumentai, jų viešumas. Juridinio asmens registravimo problemos ir jų sprendimo būdai. išvados.
Patalpinta	2010-07-05
Parsisiuntė	255
	Parsisiųsti32 KB

Išsamus aprašymas

Juridinio asmens samprata Lietuvos teisinėje sistemoje atsirado palyginti seniai, tačiau nuo 2001 m. liepos 1 dienos įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK) ji šiek tiek pakito. Nauji CK pokyčiai ir ekonomikos vystymąsis sudarė galimybes steigtis naujiems juridiniamas asmenims.
Juridinio asmens „steigimo” sąvoka yra pakankamai plati ir apima veiksmų ir reikalavimų visumą, kurių pakanka, kad konkrečios valstybės teisinėje sistemoje tam tikriems susivienijimams būtų pripažintas juridinio asmens teisinis statusas. Čia įeina ir asmenų valios išreiškimas, tam tikrų steigimo dokumentų sudarymas bei jų pasirašymas, pavadinimo pasirinkimas, veiklos tikslų bei objekto nusistatymas, valdymo organų sistemos pasirinkimas bei kitų teisės aktuose numatytų privalomų nuostatų įtraukimas į steigimo dokumentus. Juridinio asmens statuso įgijimui įstatymų leidėjas nustato papildomų formalių reikalavimų, tokių kaip įstatinio kapitalo suformavimas ir buveinės užsitikrinimas, įvykdymas ir galiausiai – atsakingos institucijos patikrinimas bei registracija. Kaip nurodoma CK 2.63 straipsnio 1 dalyje, juridinis asmuo laikomas įsteigtu, kai įregistruojamas, t.y. duomenys įtraukiami į juridinių asmenų registrą. Nuo šio momento susivienijimas ir yra laikomas juridiniu asmeniu.
Darbo tikslas – išanalizuoti pagrindines Lietuvoje teisiškai pripažįstamas juridinių asmenų teisines formas, jų steigimo ir registravimo teisinius pagrindus.
Darbo uždaviniai :
1. Apibrėžti juridinio asmens sampratą, išanalizuoti jos kilmę, požymius ir rūšis.
2. Išanalizuoti juridinių asmenų steigimo pagrindus ir detaliau išnagrinėti pagrindinius juridinių asmenų steigimo etapus.
3. Išanalizuoti juridinių asmenų registravimo teisinius pagrindus ir su tuo susijusias problemas.
Darbo metodika - Teisinės literatūros analizė.








1. JURIDINIO ASMENS SAMPRATA IR RŪŠYS

1.1. Juridinio asmens samprata ir požymiai

Civilinės teisės subjektų sistemos pagrindas yra žmogus – natūralus subjektas. Juridinis asmuo yra išvestinis (nenatūralus) civilinės teisės subjektas. Anot J. Kiršienės, „bendriausiais bruožais juridinis asmuo civilinėje teisėje apibūdinamas kaip įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri civiliniuose teisiniuose santykiuose reiškiasi kaip savarankiškas subjektas“. Įvairių šalių civiliniai kodeksai arba visiškai neapibrėžia juridinio asmens, arba apibrėžia jį lakoniškai, bendrais bruožais. Dažniausiai juridinis asmuo apibūdinamas šiais požymiais: organizacinis vieningumas; civilinis teisnumas ir veiksnumas; civilinis procesinis veiksnumas ir teisnumas (žr.1pav.)
Juridinio asmens organizacinis vieningumas pasireiškia vidine juridinio asmens struktūra (susivienijimas turi skyrius, padalinius, valdymo, priežiūros organus, dalyvių susirinkimą ir pan.) ir struktūrinių dalių sujungimu į vieną visumą, esant vidinei funkcijų paskirstymo sistemai ir siekiant nusistatyto tikslo. Organizacinį vieningumą lemia tai, kad susivienijimo struktūriniai padaliniai veikia ne savo, o viso juridinio asmens vardu, todėl susivienijimas turi turėti savo pavadinimą. Pavadinimas leidžia identifikuoti juridinį asmenį ir yra išvestinis juridinio asmens požymis.
Kitas svarbus juridinio asmens požymis yra civilinis teisnumas ir veiksnumas.
A.Vaišvila nurodo, kad „ Civilinis teisnumas – tai galėjimas turėti teises ir pareigas, o “veiksnumas- savo veiksmais galėjimas įgyti teises ir pareigas“.
Juridinis asmuo civilines teises įgyja, taip pat prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus
Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius.

Raktiniai žodžiai

• dokumentu valdymo teisiniai pagrindai
• juridinio asmens samprata
• juridinio asmens steigimas