Juozas Tumas–Vaižgantas

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Vaižgantas. Kūrybos bruožai. "Pragiedruliai".
Patalpinta	2007-04-11
Parsisiuntė	3144
	Parsisiųsti4 KB

Išsamus aprašymas

Juozas Tumas – Vaižgantas (1869-1933m.)

Baigęs kunigų seminariją vietos Lietuvoje negavo, nes kaip tautiškai susipratęs, labai aktyvus, buvo pavojingas caro valdžiai. Taigi savo dvasininko kelią pradėjo Mintaujoje (Latvijoje), o paskui dėl savo aktyvios veiklos buvo nuolat keliamas, iš vienos parapijos į kitą. Iš to nuolatinio kraustymosi teigiama tai, kad Vaižgantas plačiai pažino
Lietuvą, jos žmones, gamtą, sėmėsi medžiagos kūrybai. Vaižgantas buvo didžiausias mūsų tautininkas, visa savo esybe atsidavęs tautos reikalams. Pats sakėsi esąs „lietuviškos visuomenės tarnas“. Jis platino uždraustą spaudą, redagavo laikraščius, mokėjo suvienyti bendram darbui kunigus ir pasauliečius, žemaičius ir aukštaičius, tikinčius ir netikinčius. Jis buvo brolis pransiškonas, įsipareigojęs ne tik Dievui, bet ir tėvynei. Vaižgantas labiausiai vertino asmenybės laisvę visada ją gynė. Jis vienas laisviausių žmonių mūsų kultūros istorijoje. Šviesiu optimizmu, atsidavimu artimui, tolerancija, publicisto talentu, grožine kūryba jis pelnė neprilygstamą populiarumą tiek tarp šviesuomenės, tiek tarp paprastų žmonių. Dar gyvas būdamas jis tapo tautinio atgimimo legenda. Reta rasti žmogų, kuris būtų taip plačiai ir giliai įaugęs į tautos kultūrinį gyvenimą, kaip Vaižgantas. Net Dievo taip nemylėjo, kaip mylėjo savo tautą. Jį žavėjo šviesios gyvenimo pusės, žmonių charakterio ir buities „deimančiukai“. Neveltui jis buvo vadinamas :deimančiukų ieškotoju“.
Kūrybos bruožai.
Kūrybinį darbą Vaižgantas pradėjo publicistiniais straipsniais. Publicistika ir sudaro didžiausia jo kūrybos dalį, meninė kūryba netelpa į tradicinį literatūros rūšių, žandrų ribas. Kūriniuose ryškus publicistinis pradas: meninis vaizdas derinamas su sąvokine kalba, beletristiniais elementais. Vaižgantas mėgsta publicistiškai apibendrinti, pakomentuoti menines scenas. Kita įpatybė pragmentiškumas. Pats Vaižgantas savo kūrybą apibūdino, kaip vaizdus. Kurie gali būti laikomi atskirais kūriniais.
Vaižgantas, kaip ir Krėvė sietinas su neoromantizmu, kaip Biliūnas ir Putinas plėtojo psichologines prozos tendencijas. Šale neoromantizmo ryškūs ir realizmo požymiai.
Didžiausias ir reikšmingiausias Vaižganto kūrinys epopėja „Pragiedruliai“. Kurio paantraštė „vaizdai kovos dėl kultūros“. Kūrinį sudaro 2 dalys, Gondingos kraštas, Baduvių kraštas. Epopėjoje parodomas platus atgimstančios Lietuvos vaizdas, knygnešių veikla, darbo, gamtos vaizdai, žmonės veiklūs, darbštus. Nuoseklaus siužeto nėra, įvairią ir plačią medžiagą jungia žemaičių Vidmantų ir aukštaičių Šeševilkių gyvenimo vaizdai. Jie yra pažangūs ūkininkai, šviesūs žmonės, pavyzdys kitiems, gali padėti pakelti kaimo kultūrą, taip pat jie yra patikimi, uždraustos spaudos platintojai, gimtosios kalbos puosėlėtojai. Ypač šviesūs žmonės yra kunigas Visgirda ir daktaras Gintautas. Tai iš kaimo kilę inteligentai, šviesuoliai. Būtent tokiais žmonėmis remiasi nacionalinė kova, socializmo priespauda. Į tą kovą įsitraukia ir žydai: Šumacheris ir Zelingmenas. Tai šviesiausi žydų paveikslai visoje lietuvių literatūroje.
Pragiedruliai nėra vientiso veiksmo kūrinys, yra nuo pagrindinio veiksmo atsijusių pasakojimų apie žmonaus kasdienybės prasmę ir grožį. Tuose epizoduose atsiskleidžia tautos dvasia, apmąstomos lietuvos kultūros tradicijos (Lino darbų pasaka).

Raktiniai žodžiai

• vaizgantas
• vaižgantas
• vaizgantas pragiedruliai