V. Juknaitė "Stiklo šalis"

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Analizė
Aprašymas	Vandos Juknaitės apysakos "Stiklo šalis" interpretacija. Nuo "Šeima susėdo<..." iki "Drabužius moteris rengėsi<...>".
Patalpinta	2010-05-11
Parsisiuntė	1395
	Parsisiųsti6 KB

Išsamus aprašymas

Vanda Juknaitė- šiuolaikinė lietuvių prozininkė, eseistė, dramaturgė. Jos kūriniuose nagrinėjamas moters gyvenimas, vienatvė, gyvenimo geismas, susipynęs su mirties troškimu. Apysaka ,,Stiklo šalis“ sudaryta iš fragmentų, lakoniškų dialogų. Kūrinyje nagrinėjamas motinystės dramatizmas, pateikiama motinos ir vaikų ryšio svarba, keliama susvetimėjimo šeimoje problema, dvasines veikėjų būsenas išreiškia dialogai, aplinkinio pasaulio detalės.
V. Juknaitės apysakos pavadinimas “Stiklo šalis” sukelia daug minčių. Tai simbolinis pavadinimas. Žodis šalis asocijuojasi su stebuklinga pasakų šalimi, tačiau ji ne bet kokia, o iš . Tai įspėja, kad ten viskas trapu bei laikina. Pagrindinės veikėjos gyvenimas vaizduojamas tarsi stikliniame pasaulyje, kuris vilioja savo grožiu, bet deja yra šaltas ir betkurią sekundę gali sudužti.
Apysakoje ištraukoje vaizduojamas motinos ir vaikų ryšys. Pagrindinė apysakos veikėja yra moteris, turinti du vaikus. Motinystė veikėjai yra vertybė, vaikai jai yra vienintelis sąryšis su pasauliu, neleidžiantis nuo jo atitrūkti. “Laisvąjį dienos laiką” moteris praleidžia su vaikais, bet šis moters laiko leidimas, nėra labai didelis malonumas, tai tarsi darbas, kurį moteris privalo dirbti. Čia vaizduojamas tradiciškas šeimos modelis: moteris namuose prižiūri vaikus, rūpinasi visa namų buitimi, kai tuo tarpu vyras dirba, nes jis yra šeimos galva, privalo pasirūpintis materialine šeimos gerove. Taigi šiuo atveju pagrindinė veikėja neturi pasirinkimo, kad ir kokia nelaiminga yra. Jos dvasinę būseną atskleidžia aplinka, jos detalės. Ištraukos laikas- ruduo: ,,tvyrojo skaidri rudens ūkana“. Ruduo simbolizuoja mirtį, liūdesį, žmogaus ir gamtos paralele išreiškiama moters emocinė būsena. Į pietus skrendantys paukščiai, kuriuos veikėja stebi su vaikais, atspindi troškimą ištrūkti iš gniuždančio pasaulio, norą gyventi visavertį gyvenimą. Rudens, šalčio, tamsos simbolio, ir į pietus skrendančių paukščių priešprieša išryškina vidinį moters dramatizmą, kurį sumažina tik bendravimas su vaikais: ,,Moteris pakėlė iš vežimėlio mažylį, paguldė delnuose“.
Pagrindinės apysakos veikėjos vidinius išgyvenimus susitiprina santykiai su vyru. Jis visai nesupranta savo žmonos, nesidomi ja. Todėl moteris vaizduojama labai vieniša, kurios gyvenimas pilnas nerimo, baimės, nuolatinio laukimo. Vyras vaizduojamas šaltas, uždaras, apatiškas šeimos problemoms . Tai sudaro įspūdį, jog šeimoje nebėra artimų santykių, atrodo, jog Vyras ir Moteris bendrauja tiesiog „iš reikalo“, jie nebendrauja atvirai, dažniau tarp jų tvyro tyla:
„Jie gerdavo arbatą tylėdami, tačiau šį kartą moteris ištarė:
– Man regis, su vyresniuoju kažkas negerai.
– Kodėl tu taip manai?
Ji papasakojo, kas buvo atsitikę dieną. Vyras tylėdamas gėrė arbatą. Puodelį laikė aukštai, apglėbęs jį abiem rankom.”
– Kodėl tyli?
Vyras jai nieko neatsakė, ir moteris pakartojo klausimą.
– Ką tu galvoji?
– Tau reikėtų išeiti iš namų prasiblaškyti.“
Apysakos veikėjai denominuojami , neturi vardų. Taip siekiama apibendrinti pasakojamą situaciją, iškelti šiuolaikinėje visuomenėje vyraujančią šeimos vertybės nykimo problemą, susikoncentruoti ties ja.
Kūrinio ištraukos erdvė uždara, apibrėžta namų erdvė. Kuri pasižymi ypatingu šaltumu, niūrumu bei baugumu: laukimėje tvyro rūkas, minima skaidri rudens dargana. Uždaroje ir niūrioje namų erdvėje akcentuojama vienintelė į viršų kylanti detalė- laiptai. Tai- motinos ir vaikų ryšio simbolis, nes namo viršutiniame aukšte gyvena vaikai: ,,Viršuje pravirko kūdikis“. Taip erdvės detalės dar kartą sustiprina motinystės dramatizmą. Moteris negali nesirūpinti vaiku, nes žino , kad niekas be jos to nepadarys, ,,tebebuvo vienas“ ji net būdama kitame kambaryje tarsi “jautė mažylį”.
V. Juknaitės apysakoje ,,Stiklo šalis“ nagrinėjamas šiuolaikinės moters motinystės dramatizmas, būdingas jos kūrybai. Pagrindinė veikėja išgyvena vidinius prieštaravimus: besirūpindama vaikais ji negyvena visaverčio gyvenimo, tačiau vaikai- vienintelis ryšys, jungiantis ją su realybe. Kulminacinėje apysakos vietoje moteris svarsto savižudybės galimybę, tačiau, pasirinkusi gyvenimą ir vaikus kaip didesnes vertybes, ji vis tiek nepatiria gyvenimo pilnatvės.

Raktiniai žodžiai

• stiklo salis
• vanda juknaite stiklo salis
• vanda juknaite