Judaizmas

Tema	Religija
Tipas	Referatas
Aprašymas	Judaizmas. Judaizmas ir Mozė. Kamieno atžalos. Judėjo gyvenimo ciklas. Gimimas ir bar micva. Judaizmo kryptys. Judaizmo įtaka. Bendruomenės gyvenimas. Košer maistas. Jėzus Kristus. Raštai. Talmudai. Žydų Biblija. Senasis testamentas. Kas yra dievas žydams? Sinagoga. Sinangogų architektūros ypatumai. Vilniaus Didžioji sinagoga. Mesijas. Malda. Menora. Šabas. Santuoka ir skyrybos. Mirtis ir prisikėlimas. Žydai- pažadėtosios žemės tauta. Kelionė į pažadėtąją žemę. Nesantaikos ir neramumų šimtmečiai.
Patalpinta	2007-01-02
Parsisiuntė	1038
	Parsisiųsti77 KB

Išsamus aprašymas

Judaizmas
Judaizmas atspindi žydų tautos religiją ir kultūrą, ypatinga, nuo Babilono nelaisvės laikų, 535 prieš K. Iki šių dienų. Tai pat kristaus likais judaizme buvo įvairių sektų, tokių kaip fariziejai, sadukėjai ir Esėjai, taip ir šiandien jame yra daug skirtingų atšakų (pvz., ortodoksai, Chasidai, reformatai, konservatoriai ir pan.). Ko gero, vienintelis šias grupes siejantis faktorius šiomis dienomis yra jų ‚‚ etninis žydiškumas‘‘. Sąvoka ‚, žydas‘‘ yra kilusi iš hebrajų tautos ir pirmiausiai, Judo genties, kuri sugrįžo į Izraelį iš Babilono nelaisvės. Pirmasis hebrajus arba žydas buvo Abraomas. Sąvoka ‚,žydas‘‘ paprastai yra taikoma visiems izraelitams. Kadangi išgelbėjimas remiasi Abraomo sandora, krikščionybė betarpiškai išplaukia ir kyla is ST biblinio judaizmo. Istoriškai ir bibliškai žydai buvo Dievo išrinktas atpirkimo instrumentas, bet jie atmetė Jėzų Kristų kaip Mesiją ir bendradarbiavo su romėnais, Jį nukryžiuojant. Krikščionybė kėlė ir vis dar tebekelia didelę grėsmę judaizmui. Kaip atskleidžia apd, žydai stengėsi sunaikinti krikščionybę ir išsaugoti klasikinę religiją ir kultūrą.

Judaizmas ir Mozė
Judaizmo pradininkas Mozė gimė Egipte, o tuo metu Egipto faraonas buvo įsakęs išžudyti egiptiečių vergų izraelitų vaikus. Mozės motina tris mėnesius kaip įmanydama slėpė savo vaiką, o kai nebebuvo įmanoma paslėpti, nunešė pintinėje paguldytą sūnų į Nilo upės nendres ir paliko. Mozę surado faraono duktė, jį įsisūnijo ir išauklėjo kaip egiptietį. Jau būdamas jaunuolis Mozė, kartą pasipiktinęs žiauriu elgesiu su izraelitais, užmušė prižiūrėtoją egiptietį. Kai apie tai sužinojo faraonas, Mozei teko bėgti iš Egipto. Jis pabėgo į Medianą, kur piemenavo ir vedė jį priglaudusio žmogaus, Jetro, dukterį. Praėjus 40 metų, išvydo dykumoje krūmą, kuris liepsnojo, bet nesudegė, ir jis išgirdo, kaip Dievas jam kalba iš krūmo. Dievas jam liepė grįžti į Egiptą ir prašyti faraono, kad paleistų iš nelaisvės jo tautą. Faraonas nepaleido, ir tuomet egiptiečius ištiko dešimt nelaimių, pvz., varlės, tamsa, kruša ir galiausiai vyriškos lyties pirmgimių išžudymas. Po Dievo siųstų nelaimių faraonas nebedraudė Mozei išsivesti izraelitų iš Egipto (1250 pr. m. e.). Jie keliavo, vedami Dievo angelo debesies stulpo dieną ir ugnies stulpo naktį. Bet netrukus faraonas apsigalvojo, ir egiptiečiai ėmė vytis izraelitus iki Raudonosios jūros. Vandenys stebuklingai persiskyrė, ir bėgliai sėkmingai perėjo jūrą, o faraono kariuomenė prigėrė. Dievas davė izraelitams gerti vandens iš uolos, ir kiekvieną rytą būdavo patiekiama duonos manos pavidalu. Po trijų mėnesių izraelitai pasiekė Sinajaus kalną. Čia Mozė iš vado tapo įstatymų skelbėju. Dievas davė jam Dešimt įsakymų, kurie buvo surašyti ant akmeninių plokščių, ir pamokė, kaip pastatydinti maldyklą (tabernakulį - palapinę, kurioje galėtų būti garbinamas Dievas).
Kamieno atžalos

Iš senojo judaizmo kamieno išaugo dvi atžalos: krikščionybė ir islamas, savo ruožtu neregėtai išsišakoję po visą pasaulį.
Krikščionybė perėmė iš judaizmo Dievo, jo prigimties, jo Įstatymo sampratas, jo santykių su žmonėmis nuostatas, jo reikalaujamas žmonių tarpusavio elgesio normas.
Nemaža krikščionybės terminų, tokių kaip amen, aleliuja, šėtonas, šabas, Mesijas, Rojus, cherubinas, jubiliejus -paimta tiesiai iš Hebrajų Biblijos, gal tik reikšmės šiek tiek pakitusios.
Žydų sinagogos pavyzdžiu atsirado krikščionių bažnyčia, kaip vieta, kur buvo renkamasi skaityti švento rašto, melstis, giedoti. Mišios, smilkalai, psalmių giedojimas, krikšto apeigos ir Paskutinės vakarienės (Eucharistijos) valgymas, bažnyčios organizavimas, Biblijos interpretavimo būdai-visa tai kilę iš judaizmo.
Jėzaus gyvenimas ir mokymas, aprašytas Evangelijoje, irgi geriau suprantamas jo žydiškos esmės šviesoje. Tarkime, Viešpaties malda (Mt 6) iŠ tiesų yra žydiška, jos prototipai tokios senosios žydų maldos kaip kadišas ir „Aštuoniolika palaiminimų".
Antra iš judaizmo kilusi religija, islamas, savo įkūrėjo Mahometo dėka taip pat išsaugojo iš Hebrajų Biblijos perimtą mokymą. Korane dažnai minimi Abraomo, Mozės ir kitų Biblijos veikėjų vardai. Vėliau Mahometas atsiskyrė nuo judaizmo, nes jam nepavyko įtikinti savo meto žydų, kad jis esąs „Pranašų Antspaudas".
Daugelis islamo įstatymų arba tiesiogiai kilę iš judaizmo, arba šiek tiek pakeisti. Griežtas islamo monoteizmas, jo priešiškumas stabmeldystei, paprotys meldžiantis atsisukti veidu j šventąjį Mekos miestą, reguliarus pasninkavimas, draudimas valgyti kiaulieną, šventos dienos savaitėje šventimas - visa tai rodo judaizmo įtaką.

Raktiniai žodžiai

• judaizmas
• pazadetoji zeme savoka
• judaizmo dievas