Johann Sebastian Bach

Tema	Muzika
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Johann Sebastian Bach. Arnštatas. Weimaras. Ketenas. Leipcigas. Kūryba. J.S. Bachas – melodijos meistras. Kūriniai klavyrui. Chromatinė fantazija ir fuga. Vokaliniai-instrumentiniai kūriniai. Mišios. Kūriniai orkestrui. Kamerinė muzika.
Patalpinta	2011-03-13
Parsisiuntė	39
	Parsisiųsti18 KB

Išsamus aprašymas

JOHANN SEBASTIAN BACH (1685 -1750) „Ne upeliu, o jūra jis turėtų vadintis“ (L.van Beethoven).Vienas iš genialiausių, žymiausių, baroko epochos Vokietijos ir pasaulio muzikos istorijoje kompozitorių ir atlikėjų. Jo kūryba jungia seniausias dvasines kultūrines vertybes ir naujųjų laikų Europos idealus, paprasta ir aiški muzika suteikia jėgų, pasigerėjimo, išminties, ramybės, tvirtybės.
J.S.Bachas – didelės ir žymios muzikų giminės atstovas.Todėl vienas iš kūrybos pamatų yra labai stipri giminės muzikavimo tradicija. XVIIa. Bacho pavardė buvo tapusi muzikos simboliu. J.S.B. sudarė savo giminės (iš tėvo pusės) genealoginį medį ir išvardino 53 giminaičius, daugiausia muzikus. Pradžia siejasi su J.S.Bacho proseneliu Johanesu, o baigiasi sūnumis (žymiausi yra keturi: Wilhelmas Frydemanas, Karlas Filipas Emanuelis, Johanas Kristofas ir Johanas Christianas Bachai).
J.S.B. gimė 1685 m. kovo 21 dieną Eizenache, Vokietijoje. EIZENACHAS (iki 1703 m.) - vaikystės, ankstyvos jaunystės laikotarpis. Čia lankė lotynišką mokyklą, kurioje įgavo gerus humanitarinius ir teologinius pagrindus. Netekęs abiejų tėvų (168485m.) gyveno pas vyresnįjį brolį vargonininką Johaną Kristofą Ordrufe, ten lankė gimnaziją, vėliau iki 1703m. – Michaelio licėjų Liuneburge. Muzikos pagrindus gavo iš tėvo, veliau brolio. 17 metų jau gerai grojo vargonais, smuiku, altu, klavesinu, mokėjo vadovauti chorui.
Paparastai tolimesnis J.S.B. gyvenimo ir kūrybos kelias skirstomas į 4 laikotarpius:
1. ARNŠTATAS (1703-1708) savarankiškas gyvenimas. J.S.B. dirbo miesto bažnyčios vargonininku. 1705m. kelionė pėsčiomis į Liubeką, kur legendinis D.Buxtehudė organizuodavo vargoninės muzikos koncertus. Buxtehudės įtaka – pasikeičia J.S.B. grojimo stilius – drąsesnės improvizacijos, įdomūs sąskambiai. Arnštate pasirodė pirmieji kūriniai klavyrui („Kapričio mylimojo brolio Johano Jakobo išvykimui“), variacijos, choraliniai preliudai vargonams, motetai, bažnytinės kantatos. Nuo 1707 m. buvo Miulhauzeno bažnyčios vargonininku. Veda Mariją Barbarą Bach, gimė 7 vaikai, iš jų Wilhelmas Frydemanas, Karlas Filipas Emanuelis tapo garsūs kompozitoriai.
2. WEIMARAS (1708-1717). Prasideda ilgesnis tarnybos dvaruose laikotarpis. Hercogas Vilhelmas Ernstas buvo vienas labiausiai išsilavinusių tų laikų valdytojų, rimtai domėjosi muzika: turėjo apie 20 muzikantų kapelą, savo bibliotekai užsakinėjo naujausias italų, prancūzų kompozitorių natas. Čia J.S.B. susipažino su A.Vivaldžio kūriniais, turėjusiais nemažos įtakos jo paties kūrybai (koncerto žanras klavyrinėje, vargoninėje ir smuiko muzikoje).Pagrindinės J.S.B. pareigos buvo vargonavimas dvaro bažnyčioje. Šiuo laikotarpiu pasirodo daug reikšmingų kūrinių vargonams: Tokata ir fuga d-moll, Pasakalija c-moll, choraliniai preliudai. Jis išgarsėja kaip geras vargonininkas ir vargonų specialistas. Nuo 1714m. jis gavo aukštesnes pareigas – tapo dvaro kapelos koncertmeisteriu, pagrindiniu instrumentu tapo smuikas.
3. KETENAS (1717-1723). Čia gavo gerai apmokamas dvaro kapelmeisterio pareigas. Kunigaikštis Leopoldas mėgo muzikuoti (pats grojo keliais instrumentais, dainavo). Pre 5 metus J.S.B. parašė beveik visus svarbiausius savo instrumentinius kūrinius: solo klavyrui ir kitiems instrumentams, kamerinės instrumentinės muzikos ir koncertų. Sukūrė „GTK“ I tomą, Chromatinę fantaziją ir fugą d-moll, 6 prancūziškas, 6 angliškas siuitas, sonatas ir partitas smuikui solo, 6 siuitas violončelei solo, 6 Brandenburgiškuosius koncertus, ir kt. 1720 m. mirus žmonai, veda Aną Magdaleną Wilcken, gimė dar 13 vaikų, iš šios santuokos žymiais kompozitoriais tapo Johanas Kristofas ir Johanas Christianas.
4. LEIPCIGAS (1723-1750). Praleidžia ilgiausią savo gyvenimo dalį, 27 metus. Dirbo Šv.Tomo bažnyčios kantoriumi, vargonininku, choro vadovu, giedojimo mokytoju, kapelmeisteris (1729-1740 m. jis studentų orkestro Collegium Musicum vadovas), miesto muzikos direktorius ir kompozitorius. Buvo atsakingas už mokyklos 50-60 mokinių muzikinį lavinimą, už viso miesto muzikinį gyvenimą. Čia sukūrė reikšmingiausius vokalinius instrumentinius kūrinius: Pasija pagal Matą, Pasiją pagal Joną, Mišios h-moll, Velykinė ir Kalėdinė oratorijos, daug kantatų, klavyriniai kūriniai – „GTK“ II t., Itališkasis koncertas F-dur, „Fugos menas“ (nebaigtas), kūriniai orkestrui.
Didesnę gyvenimo dalį J.S.Bachas kentėjo dėl trumparegystės, dėl to kelerius paskutinius metus buvo gerokai sumažėjęs jo darbingumas, o mirė visiškai apakęs 1750 m. liepos 28 d. Leipcige.

Raktiniai žodžiai

• garsus kompozitoriai
• zymiausi johano sebastiano bacho kuriniai
• johano sebastiano bacho vertybes