J. Marcinkevičius "Mažvydas"
| Tema |
Lietuvių kalba |
| Tipas |
Analizė |
| Aprašymas |
Justino Marcinkevičiaus dramos "Mažvydas" ištraukos analizė ir interpretacija.
|
| Patalpinta |
2010-06-01 |
| Parsisiuntė |
1859 |
|
|
Išsamus aprašymas
Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją. Rašytojo poezijos centre – Lietuva, jos tauta ir kalba. Pradėjęs kurti lietuvių kultūros poetinę istoriją, J.Marcinkevičius daug dėmesio skyrė istorinėms asmenybėms: Mindaugui, Donelaičiui, Mažvydui ir kt. Dramoje „Mažvydas“ veiksmas vyksta XVIa., kada atsiranda lietuviška raštija. Rašytojas pabrėžia žmogaus ir tėvynės ryšį, ypač daug dėmesio skiriama gimtajai kalbai. Kūrinyje veiksmą lemia ne istoriniai charakterių ir situacijų konfliktai, o vidiniai vienos asmenybės – Mažvydo, pirmosios lietuviškos knygos autoriaus, išgyvenimai, mintys ir idėjos. Taigi kokius išbandymus patiria Mažvydas nagrinėjamoje dramos ištraukoje?
Analizuojamoje ištraukoje yra aprašomas 3 dramos dalies trečio veiksmo finalinis epizodas, pati kulminacija. Karininkas burgrovas, atėjęs į kleboniją suimti Mažvydo sūnų Kasparą, kalbasi su Mažvydu. Deja, senajam klebonui sūnaus išgelbėti nepavyksta, Kasparas yra išvedamas. Mažvydas antrąsyk praranda sūnų. Tai tragiškoji draminė situacija, o Mažvydas – tragiškasis herojus. Jis yra labai susikrimtęs, susijaudinęs. Remarkos padeda atskleisti Mažvydo būdeną: jis prašo, maldauja („puldamas prie burgrovo“), kad sūnus būtų paleistas. Tragiškasis herojus vis dar tikisi, jog Kasparas yra nekaltas dėl Ariogalos tijūno nužudymo („čiagi tamsuolių darbas“). Jis yra susierzinęs (kalba grasinamai), gina sūnų, tačiau veltui. Mažvydas pralaimi.
Kitas ištraukos veikėjas yra pareigūnas burgrovas. Jis yra griežtas, šaltas, abejingas Mažvydui, jo norams („Na, ir kas?“). Burgrovui visi prieš įstatymą yra lygūs. Nei jam pačiam ,nei jo pavaldiniams Mažvydas nėra autoritetas, priešingai, nei Ragainėje gyvenantiems žmonėms, kurie gerbia senąjį kleboną. Todėl neperkalbamasis burgrovas nepadaro Mažvydui jokių išimčių: kareiviams liepia išvesti Kasparą. Taigi šiuo savo poelgiu burgrovas įrodo, kad yra sąžiningas, gerbiantis įstatymus ir dorai atliekantis savo pareigą žmogus, nors ir negailestingas Mažvydui.
Nagrinėjamos ištraukos tekstas suskyla į dvi dalis: dialogas pereina į Mažvydo monologą, primenantį raudą. Iš konteksto yra žinoma, kad tragiškasis herojus viešai nepripažino savo sūnaus, todėl jis jaučiasi nusikaltęs, prašo sūnaus atleidimo. Retoriniai sušukimai („Atleisk man, dovanok!“, „meldžiu – ištark bent sykį: tėve!“) – tai pastangos apginti sūnų, ištaisyti savo klaidą. Ištraukoje išryškėja pagrindinė mintis – žmogaus dvasinė drama: sūnaus netektis, kaltės pripažinimas. Tačiau kaip toliau gyventi? Kaip Mažvydui iškentėti šią kančią ir netektį? Kur ieškoti atramos? Dramos herojus jaučiasi bejėgis, jis puola į neviltį („šaukia“, „užsigula ant lango“). Išryškėja dar viena kleboną kamuojanti problema: jis ilgisi Lietuvos, gailisi ją palikęs, žino, kad ši jam neatleis. Mažvydas jaučiasi dvasiškai išsekęs, jis puola į depresiją („stoviu ant bedugnės krašto“), jis nebeturi tikslo gyventi, gyvenimo prasmės (siela – „išdegusi, tuščia, bevaisė žemė“).Tai kritinė situacija. Jis suvokia, kad tai, ką jis visada laikė pareiga, dabar nėra vertybė: reikėjo tėvynę laikyti aukščiau už Dievą, o Mariją, savo gyvenimo meilę, - už pareigą tėvynei. Vienintelė vertybė jam beliko Dievas („kryžius“), malda ir viltis...
Taigi šioje ištraukoje atsiskleidė dar vienas Mažvydo gyvenimo epizodas, kupinas sunkumų ir išbandymų: dramos herojui nepavyko įgyvendinti savo svajonės, jis negavo sūnaus atleidimo, prarado jį kaip ir Lietuvą bei asmeninę laimę. Žmogus suvokia aukščiausias vertybes, tik jas praradęs. Tuo atskleidžiama žmogaus tragizmą, visišką neviltį. Autoriui puikiai pavyko parodyti, per kokį vargą ir skausmą atsirado pagrindinės lietuvių tautiškumo formos: pirmoji knyga, raštas; iškeliamas netobulas žmogus ir jo siekis tobulėti
Raktiniai žodžiai
- justinas marcinkevicius mazvydas
- marcinkevicius mazvydas
- j.marcinkevicius mazvydas