Henrikas Radauskas

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Henrikas Radauskas. Kūrybos bruožai.
Patalpinta	2007-04-11
Parsisiuntė	8873
	Parsisiųsti3 KB

Išsamus aprašymas

H. Radauskas – modernus poetas, perėmęs XXa. Vakarų poezijos naujoves, nuosekliausias estetizmo idėjų reiškėjas lietuvių literatūroje. Jo teigimu mene svarbiausias dalykas ir yra menas. Vienintelė jo domėjimosi verta gyvenimo sritis buvo, menas, meno kūryba.
Pirmąjį eilėraščių rinkinį „Fontanas“ (1935m.) išleido dar Lietuvoje. Kitas nemažiau reikšmingas rinkinys „Strėlė danguje“ (1950m.) išleistas jau išeivijoje, nors nemažą šio rinkinio eilėraščių buvo sukūręs dar Lietuvoje.
H. Radausko poezija neįprasta tuo, kad joje tiesiogiai neatskleidžiami autoriaus jausmai, atsiribojama nuo visuomeninio įsipareigojimų, įtaigų („aš nestatau namų, aš nevedu tautos“ plg. B. Brazdžionio „Šaukiu aš tautą“). Jo poezijos šaltinis – menas, kultūra. Svarbiausia ne mintis, o įspūdis. H. Radausko poezija vizuali, tapybiška. Joje gausu spalvų. Kartu ji ir dinamiška, tad judesys, garsas, spalvos dažnai sudaro darnią vienumą. Poetui svarbus netikėtumo efektas, būdinga ironija. Dalis eilėraščių labai prisodrinti kultūros ženklų (ypač Antikos).
Poeto estetizmas nereiškia atsiribojimo nuo tikrovės, jo eilėraščiuose ataidi ir audringo laiko įvykiai, perteikiamas pasaulio grožis, atpažįstama žmogaus būtis, tačiau visa tai perteikiama per meninio kūrinio prizmę, aštrių žmogaus ir pasaulio susidūrimų nėra, yra tik jų atspindys žmogaus sąmonėje.
Nors H. Radauskas dažnai vadinamas didžiausiu poetu po Maironio, jis nesukūrė naujos poetinės mokyklos, nesišliejo prie kitų, nepriklausė jokiai literatūrinei srovei. Jis atskiriausias mūsų poetas, poezijos vienišius.
„Poezija yra pasakos suaugusiems, turintiems fantaziją ir keliantiems galvą aukščiau bliūdo, iš kurio valgoma“ (Henrikas Radauskas).

Raktiniai žodžiai

• henrikas radauskas
• radauskas
• h.radauskas