Grožio kultas visuomenėje

Tema	Sociologija
Tipas	Kursinis darbas
Aprašymas	Įvadas. Informacinių šaltinių apžvalga. Grožio suvokimas. Plastinė chirurgija. Grožio kultas Lietuvoje. Tyrimo analizė. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Priedai.
Patalpinta	2011-04-20
Parsisiuntė	273
	Parsisiųsti344 KB

Išsamus aprašymas

Tyrimo problema: Grožis – tai nepastoviausias reiškinys pasaulyje, jis keičiasi, transformuojasi įtakojamas įvairiausių faktorių. Grožis nuolat reikalauja pastangų ir netgi aukų. Jam reikalingas pastovus dėmesys ir puoselėjimas. Grožio kultas veda į pražūtį. Laimės, sėkmės ir visokeriopos gerovės tapatinimas su tobulomis kūno linijomis ir nepriekaištinga išvaizda paauglių ir jaunų žmonių gyvenimą dažnai paverčia pragaru. Iškreipti grožio standartai ir liguistas kūno tobulinimas į pavojingų ligų liūną kasmet įklampina daugelį jaunų žmonių. Liekninamaisiais vaistais, pačių sugalvotomis bado dietomis, sekinančiomis sporto treniruotėmis kamuodami savo kūną įvairias psichologines problemas bando išspręsti ne tik merginos, bet ir vaikinai.
Tyrimo tikslas: sužinoti žmonių nuomonę apie grožio svarbą gyvenime.
Tyrimo uždaviniai:
išsiaiškinti kaip žmonės supranta grožį;
sužinoti kas įtakoja žmones atrodyti gražiai ir kokie galimi viso šito padariniai;
išsiaiškinti kas yra plastinė chirurgija;
sužinoti koks grožio kultas vyrauja Lietuvoje.
Tyrimo objektas: žmonių nuomonės apie grožį.
Tyrimo metodai:
Informacijos šaltinių apžvalga.
Anketinė apklausa.
Pagrindinės sąvokos:
Kultas – religiniai veiksmai (maldos, aukų aukojimas, užkeikimai, giesmės), kuriais siekiama antgamtinių jėgų, dievybės palankumo; perdėtas ko nors garbinimas, idealizavimas (asmenybės kultas, daiktų kultas, grožio kultas).
Grožis – asmens, objekto, vietovės, idėjos savybė, sukelianti subjektyvų estetinio malonumo, reikšmingumo, pasitenkinimo jausmą. Grožį nagrinėja estetika, sociologija, socialinė psichologija, kultūra. Visuomenėje yra iškeliami grožio etalonai, o pati grožio sąvoka dažnai iškeliama kaip siekiamybė.
Gražiais ar negražiais dalykais gali būti įvardinti tiek bet kokie materialūs daiktai, būtybės, tiek nematerialūs dalykai (idėjos, muzika, vaizdai, vidinės žmogaus savybės).


1. INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA

1.1. Grožio suvokimas


Grožis - laikinas ir trapus dalykas. Tai, kas buvo gražu vakar, šiandien dažniausiai jau laikoma atgyvena ir beviltiška seniena. Visais laikais geriausias rodiklis, stebint grožio evoliuciją ir transformaciją – moters kūnas.
Pažvelgę į istoriją pamatytume, kad kiekvienas laikotarpis turėjo susikūręs savitą grožio etaloną: vieni garbino anoreksiškas, išbalusias merginas, o kiti – idealiomis laikė tik tas moteris, kuriose derinosi išorinis ir vidinis grožis.
Senovės Egipte grožio idealas buvo liekna, gracinga moteris putliomis lūpomis ir didžiulėmis akimis. Norėdamos praplėsti vyzdžius ir suteikti akims blizgesio, moterys į jas lašindavo vaistinės šunvyšnės sultis. Gražiausiomis buvo laikomos žalios spalvos akys. Tačiau reta moteris turi tokias akis, todėl egiptietės vardan grožio apvedžiodavo akis žaliais dažais iš malachito. O užbaigdamos savo išvaizdos tobulinimą, rankų ir kojų nagus taip pat dažydavo žaliai.
Majų moterys kūną tepdavosi raudonu tepalu, į kurį įmaišydavo labai lipnaus ir kvapnaus deguto. Po tokios procedūros jos galėjo save vadinti ir pasipuošusiomis, ir pasikvėpinusiomis. Veidus moterys taip pat dažydavo įvairiaspalviais dažais.
Senovės Kinijoje grožio idealas – mažutė, smulkutė moteris, mažytėmis pėdomis. Nei vienas save gerbiantis kinas nebūtų paėmęs į žmonas merginos, turinčios dideles pėdas. Kad koja liktų mažutė, merginos visaip tvirtindavo pėdas, kad jos nustotų augti. Beje, pagrindinis Kinijos vyrų grožio kriterijus buvo ilgi plaukai, kuriuos jie pindavo į įspūdingas kasas.
Senovės Graikijoje egzistavo treniruoto kūno kultas. Graikių gražaus kūno etalonu buvo laikoma Afroditės skulptūra: ūgis – 164 cm, krūtinės apimtis – 86 cm, liemens – 69 cm, klubų – 93 cm. Pagal graikiškus grožio kanonus, pagrindiniai gražaus veido bruožai – tiesi nosis ir didelės akys.
Senovės Romoje vyravo šviesios odos ir šviesių plaukų kultas. Būtent romėnės pirmosios įvaldė plaukų šviesinimo paslaptis. Plaukus jos įtrindavo kempine, sutepta iš ožkos pieno darytu sviestu ir buko pelenais, o vėliau blukindavo saulėje.
Viduramžiais žemiškas grožis buvo laikomas nuodėmingu, o mėgavimasis juo – smerkiamas. Plaukų šviesinimas buvo nedorovinga procedūra. Figūrą moterys slėpė po sunkių audinių sluoksniu, o plaukus – po kyku. Viduramžiais moters idealu buvo laikoma šventoji mergelė Marija – ilgas veido ovalas, didelės akys ir mažos lūpos.
Renesanso epochoje grožio idealas buvo blyški veido oda, lieknas “gulbės kaklas” ir aukšta kakta. Norėdamos vizualiai pailginti veido ovalą, damos šukuodavo plaukus aukštyn ir išpešiodavo antakius, o kad kaklas atrodytų kuo ilgesnis, plaukus pakaušyje nuskusdavo.
Rokoko epochoje pagrindinis akcentas buvo šukuosena, iš jų buvo daromas tikras meno objektas. Šukuosenas damos stengdavosi išlaikyti kuo ilgiau: savaitėmis nesišukuodavo ir neplaudavo galvos. Ispanijos karalienė Izabelė Kastilietė net yra prisipažinusi, kad savo gyvenime maudėsi du kartus – vos gimusi ir vestuvių dieną.
XVIII amžiaus pradžioje prasidėjo “nuostabios damos” garbinimo kultas. Moteris tuomet lyginta su rože – ji švelni, gležna ir grakšti. Būtent dėl šios priežasties madinga buvo maža krūtinė.
XX amžiuje gyvenimas ir vertybės smarkiai pasikeitė. Feminizmo epochoje įsigalėjo vyriško tipo moters įvaizdis: kelnės, trumpų plaukų šukuosenos ir liesa, berniukiško tipo figūra.
Kadangi XXI amžius prasidėjo vos prieš 11 metų, numatyti grožio tendencijas būtų gana sudėtinga. Juk mados pasaulis, ypač šiais laikais, keičiasi itin sparčiai. Dabar grožio suvokimą diktuoja mada, televizija, “žvaigždės”. Taip ir užaugame su iškreiptu suvokimu, kas yra grožis. Turbūt nerastume vyro, kuris nežvilgtelėtų į trumpą sijoną ar gilią iškirptę. Iš tiesų, pornografijos persmelkta žiniasklaida mums pasako, ką laikyti grožiu. Ir nors kiekvienas turime šiokias tokias grožio suvokimo variacijas, apibendrinus, vistiek tai yra vienoda ir diktuojama aplinkos. Todėl galima teigti, kad mada yra neatsiejama grožio dalis.
Skirtingais laikotarpiais visada egzistavo mada ir nuo jos priklausomi žmonės. Tai tarsi visuotinis, masinis užkratas, kuris retą aplenkia ir nedaro įtakos. Visais laikais skirtinguose pasaulio kraštuose žmonės stengėsi ir stengiasi pažaboti savo kūną, suteikti jam formą, kurią diktuoja mada. Mados sukurti standartai dažnai prieštarauja natūraliai gamtos duotam siluetui. Moterys, o dažnai ir vyrai, stengėsi keisti kūno linijas, svarbiausiu dalyku laikydami žavesį, o ne gerą savijautą ir sveikatą. Mados reikalavimus ir standartus lemia tautų istorijos, kultūros, papročiai, ekonominės situacijos bei religija.

Raktiniai žodžiai

• grozio kultas visuomeneje
• grozio kultas
• moters kultas