J. V. Gėtė "Faustas"

Tema	Istorija
Tipas	Analizė
Aprašymas	Johanas Volfgangas Gėtė. Gyvenimo kelias. "Fausto" sukūrimo istorija. Fausto tema. Sutarties su velniu motyvas. .“Fausto” žanras. Pagrindinės kūrinio problemos. Pagrindinė kūrinio tema. Pagrindinė I dalies idėja. Laikas. "Fausto" įžangos. "Prologas Danguje". Fausto nusivylimai ir ieškojimai. Tarp žmonių per Velykas. Faustas ir Mefistofelis. Faustas ir Margarita. Apibendrinimas.
Patalpinta	2006-01-29
Parsisiuntė	7677
	Parsisiųsti23 KB

Išsamus aprašymas

Gyvenimo kelias. Gėtė gimė Frankfurte prie Maino. Motinai tada 18, tėvui 39. Motina buvo gyvo būdo, poetiškos natūros moteris, mokėjusi džiaugtis gyvenimu. Tėvas, rimtas ir pedantiškas žmogus, veiklus, energingas, pilnas noro lavintis; iš profesijos - juristas. Jaunuolis labai mėgo piešti, mokytis kalbų. Bet tėvo noras buvo matyti sūnų teisininku, tačiau Johanas nors juo ir pradeda mokytis, bet studijuoja tik metus ir dėl ligos meta. 1770-1771 m. jis Strasbūre studijuoja teisę, anatomiją, chemiją. Čia susipažįsta su Herderiu, kuris bus daug metų ištikimas draugas. Gėtę išgarsina per mėnesį parašytas romanas “Jaunojo Verterio kančios”. Drama “Gecas fon Berlichingenas” irgi prisideda prie šlovės. Dabar Gėtė daug keliauja, bendrauja su naujais žmonėmis, nuolat įsimyli ir pabėga, o patirtus meilės išgyvenimus išlieja jausmingomis eilėmis. Nuo 1775 m. prasideda Veimaro laikotarpis. Tapęs Veimaro hercogo Karlo Augusto draugu, Gėtė eina svarbias pareigas hercogystėje, paskiriamas slaptuoju valstybės patarėju. Iš pradžių rašo mažai, vėliau kuria draminius kūrinius ( “Egmontas”, “Ifigenija Tauridėje”, “Torkvatas Tasas”), sukuria eilėraščių ciklą “Romos elegijos”, 1796 m. baigia romaną “Vilhelmo Meisterio mokymosi metai”. 1794 m. užsimezga Gėtės ir Šilerio draugystė. 19 a. pr. baigiama: “Fausto” I d., autobiografinis kūrinys “Iš mano gyvenimo. Poezija ir tiesa”, rytietiškos poezijos knyga “Vakarų-Rytų divanas”, romanas “Vilhelmo Meisterio klajonių metai”, “Fausto” II d. “Faustas”.“Fausto” sukūrimo istorija. Kūrinį Gėtė pradeda rašyti apie 1790 ir baigia 1831 m., taigi rašo apie pusę savo gyvenimo. Šiek tiek epi¬zodų pradėta jaunystėje, bet nebaigta. Rimtai prie dramos I dalies Gėtė prisėdo būdamas beveik 50-ties metų; II dalis baigta sulaukus 80-ties. Tikėtina, kad šį kūrinį Gėtė rašė sunkiai: palikdavo ir vėl prie jo grįždavo. Kažkokia ir jam pačiam nelabai aiški mintis neda¬vė ramybės, neleido lengvai rašyti. Tad galėtume spėti, kad kūrinio pagrindas yra ne tik jausmai (kuriuos lengva tuojau pat užrašyti), o ir idėjos, brandinamos visą gyvenimą. Palyginkime: „Jaunojo Verterio kančias" (meilės romaną) Gėtė jaunystėje parašė per vieną mėnesį, o „Faustą" kūrė apie penkiasdešimt metų (baigė likus vieneriems metams iki mirties). Tad „Faustas" - viso gyvenimo knyga, rašyta įvairiausiais gyvenimo laikotarpiais, sudurstyta iš skir¬tingų epizodų. Kūrinyje rasime skirtingu gyvenimo laiku kylančių klausimų, minčių, jausmų. Ir pats kūrinys nevieningas, sudėstytas iš skirtingų scenų, įvairios stilistikos tekstų. Fausto tema. Tema apie mokslininką alche¬miką germanų kultūroje labai sena, nuo Vidur¬amžių gyvuojanti legendose ir literatūriniuose siužetuose. Dar XVI amžiuje pasirodė anekdotiš¬kų istorijų rinkinys apie keliaujantį mokslininką, gydytoją, astrologą ir magą, sudariusį sutartį su velniu. Anglijos rašytojas Kristoferis Marlou su¬kuria dramą apie Faustą kaip apie didelių užmo¬jų žmogų, apie pragarą ne kažkur kitur, o pačia¬me žmoguje. Fausto siužetas Vokietijoje plinta ir lėlių teatrų, klajojančių aktorių-mimų vaidinimais, kurie Faustą paverčia komiškų patyčių, klounados, linksmos pajuokos personažu. Čia veikia Faustas ir šunimi pasivertęs velnias, vyksta lažybos su velniu, vaizduojami studentų pokštai Leipcigo vyno rūsyje. Šitokį siužetą matė ir pats Gėtė vaikystėje lėlių vaidinimuose. Kuo patraukė jį šis siužetas? Galėtume spėti, kad jaunystės grąžinimo idėja, sutartis su velniu, noras galynėtis, pergudrauti savo žmogiškąjį likimą.

Raktiniai žodžiai

• faustas
• gete faustas
• getes faustas