Gatvės pedagogika

Tema	Pedagogika
Tipas	Referatas
Aprašymas	Individualūs – asmenybiniai faktoriai. Socialinės integracijos ir reabilitacijos modelis. Apie socialinius pedagogus/darbuotojus.
Patalpinta	2007-05-31
Parsisiuntė	686
	Parsisiųsti21 KB

Išsamus aprašymas

Individualūs – asmenybiniai faktoriai. Psichologai tyrinėjo gatvės vaikų motyvaciją ir padarė išvadą, kad šie vaikai ne atstumtieji, o viską neigiantieji. Kai kurie vaikai patys savo iniciatyva pasirenka gatvę, skelbdami apie savo nepriklausomybę. Po pabandyto savarankiškumo vaikai vis labiau atsisikiria nuo namų. Juos taip elgtis verčia savarankiškumo ir aktyvaus įsijungimo į socialinę aplinką siekimas. Tos nuomonės šalininkai įžiūri ir teigiamą išėjimo iš namų pusę, mat kartais sveika, normali adaptacija neapsieina be pabėgimo iš namų.
A. Adlerio nuomone, jau ankstyvojoje vaikystėje kiekvienas vaikas jaučia ir skausmingai išgyvena savo pavaldžią padėtį, savo priklausomybę nuo jį supančių suaugusių, savo silpnumą. Siekimas įtvirtinti savo pranašumą prieš kitus, noras kuo greičiau tapti suaugusiu ir nusikratyti vyresniųjų globos – štai pagrindinės paauglio veiklos varomosios jėgos (40, p. 18).
Kyla klausimas, kodėl tas vaikas, o ne kitas atsiduria gatvėje? Psichologai nurodo, kad būtent dėl vaikų tam tikrų individualių savybių, kurios, sąveikoje su negatyviais vaiko formavimosi faktoriais, sukelia tokius reiškinius, kaip pabėgimas iš namų, valkatavimai, elgetavimai, įvairūs nusikaltimai. Kokios tai savybės?
Rizikos grupės vaikai dažnai pasižymi tokiomis asmenybės savybėmis kaip impulsyvumas ir nesugebėjimas atidėti pasitenkinimo, naujų įspūdžių siekimas ir t.t. Tačiau visų savybių pastovumo laipsnis nėra vienodas. Vienos asmenybės savybės ontogenezės* gali stipriai keistis, o kitos savybės išlieka santykinai pastovios. Būtent šioms santykinai pastovioms bus skiriamas dėmesys.
1. Tyrinėtojai jau seniai domėjosi ryšiais tarp asmenybės intelekto ir asocialaus elgesio. Pavyzdžiui, jeigu žemesnis vaiko IQ pasireiškia kartu su netinkamomis auklėjimo sąlygomis šeimoje, motoriniu hiperaktyvumu bei silpnu impulsų slopinimu, tai nepageidautino elgesio tikimybė labai padidėja. Kai toks vaikas pradeda lankyti mokyklą, jo padėtis yra nepalanki dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, dėl žemesnio intelekto jam sunkiau negu kitiems susidoroti su mokymosi užduotimis. Antra, dėl įvairių elgesio problemų jis nuolat konfliktuoja tiek su bendraamžiais, tiek su mokytojais. Nuolatinės nesėkmės ir neigiami išgyvenimai trukdo susiformuoti stipriems ryšiams su mokykla, dėl to vaikai gali greičiau patekti į asocialių grupių poveikio zoną.
2. Dėmesio trūkumo sutrikimas. Dėmesio trūkumo sutrikimas pasireiškia neatidumu, išsiblaškymu, impulsyvumu, kantrybės neturėjimu, padidintu jautrumu ir agresyvumu. Mokytojai tokius vaikus apibūdina kaip nesugebančius išsėdėti pamokoje, negalinčius sukoncentruoti ir išlaikyti dėmesio, susidoroti su iškeltais reikalavimais ir pan. Dėmesio trūkumo sutrikimai yra siejami su minimaliais smegenų pažeidimais arba minimaliomis smegenų disfunkcijomis, tačiau neretai minėtų sutrikimų genezėje svarbų vaidmenį atlieka ir psichogeninės kilmės faktoriai.
Asocialų elgesį skatina dėmesio trūkumo sutrikimas kartu su kitais negatyviais formavimosi faktoriais, pvz., nepalankios sąlygos šeimoje, mokykloje.
3. Charakterio akcentuacijos. Charakterio akcentuacijos – tai kraštutinis normos variantas, kai atskiri charakterio bruožai yra pernelyg sustiprėję, dėl to atsiranda selektyvus* pažeidžiamumas tam tikrų poreikių atžvilgiu.

Raktiniai žodžiai

• charakterio akcentuacijos
• gatves pedagogika
• pabegimas is namu