Gamybinės technologinės praktikos ataskaita

Tema	Vadyba
Tipas	Analizė
Aprašymas	Medienos apdirbimo ir baldų pramonės vystymosi perspektyvos. Įmonės istorija. Komercijos skyriaus tiekiamos žaliavos ir pusfabrikačiai. Įmonės darbo rėžimas. Techniniai – ekonominiai rodikliai. Politika. Pardavimų skatinimas. Pirkėjai. Pagrindinės grėsmės galinčios kelti riziką UAB "THECA furniture‘‘ verslo plėtrai 2007-2008 metais. Verslo rizikos minimizavimas. Mechaninis cechas. Darbo vietų organizavimas. Minkštų baldų technologija. Apmušimo medžiagų sukirpimas ir susiuvimas. Minkštinančiųjų , jungiančiųjų ir dekoratyvinių medžiagų paruošimas. Komplektuojančių gaminių paruošimas. Karkasų pagaminimas. Minkštų elementų pagaminimas; įvairūs technologiniai procesai. Darbo saugos reikalavimai ceche. Saugumo technika. Darbo higiena ir pramoninė sanitarija. Priešgaisrinė sauga. Įrengimų apkrovimo nustatymas, jų charakteristikos. Pulverizatorius SATA SPRAY MIX. Profesionalūs kompresoriai su diržine pavara. Sukirpimo mašinėlės. Minkštinančios medžiagos. Įrengimų priežiūros ūkis. Apdailos ir surinkimo cechai. Minkštų baldų technologija. Apdailos medžiagų charakteristikos. Detalių surinkimas. Gaminių surinkimo būdai ir operacijų nuoseklumas. Konvejerizacijos sąlygos ir konvejerių tipai. Galutinis patikrinimas. Pakavimas. Produkto išleidimas. Individuali užduotis. Gaminio "Nezzo" technologinis procesas. Literatūros sąrašas.
Patalpinta	2008-11-19
Parsisiuntė	1249
	Parsisiųsti113 KB

Išsamus aprašymas

1.1 Medienos apdirbimo ir baldų pramonės vystimosi perspektyvos

Medienos perdirbimas yra labai sena ir tradicinė Lietuvos pramonės šaka. Taip yra todėl, kad Lietuvoje medienos perdirbimui yra palankios sąlygos, beveik trečdalis Lietuvos teritorijos padengtas miškais. Tačiau, siekiant geriausiai panaudoti nuolat atsinaujinančius vietinius medienos išteklius, reikėtų derinti vietinių medienos išteklių panaudojimo galimybes ir perdirbamosios pramonės pajėgumų didinimo interesus.
Miško resursai pastoviai didėja, tiek miško žemės, tiek ir augančių atsargų požiūriu. Remiantis paskutiniais oficialiais duomenimis (2003 m. sausio 1 d.), miško žemės plotas dabar sudaro 2 008 500 ha, o tai yra 30,8 % (30,3 % 1998 m.) visos Lietuvos teritorijos. Miško žemės plotai ir toliau po truputį didės, kadangi nenaudojama žemės ūkio paskirties žemė bus užsodinama mišku.
Per pastaruosius penkerius metus (1998 - 2003) augančios medienos atsargos padidėjo 10 % pagal oficialiąją statistiką ir pasiekė 382,6 milijonus m³ kietos medienos, o tai atitinka 196 m³ kietos medienos/ha. Šis augimas gali didele dalimi įtakoti stovinčio miško brandumą. Brandaus stovinčio miško plotai padidėjo, o kartu su jais - ir stovinčio miško vidutinis amžius.
Maždaug 36,5 % augančios medienos sudaro pušų miškai, 22,8 % - eglės ir maždaug 20,1 % - beržo. Augančios medienos daugėja visų miško rūšių atžvilgiu.
Miškų ištekliai yra išsibarstę ir pasiskirstę po visą šalį - mažiau miškingi regionai yra šalies vakaruose, o tankiau miškais, ypač spygliuočiais, apaugusios vietovės yra šalies rytuose. Vidurio Lietuvoje yra didesnė mišrių miškų dalis.
Bendras metinis augimas 2002 metais Lietuvos miškuose pasiekė 12,0 mln. m³ kietos medienos, o tai yra nedidelis augimas, lyginant su 1998 m. (tada buvo 11,6 mln. m³). Dabartinis metinis prieaugis III ir IV grupių miškuose vertinamas 10,3 mln. m³ kietos medienos. III ir IV grupių miškai praktiškai sudaro faktinį produktyvųjį mišką, tuo tarpu miškų ūkio veikla II grupės miškuose yra labiau apribota. I grupės miškuose miškų ūkio verslas draudžiamas.
Metiniai kirtimai ir toliau po truputį didėja, bet dar nepasiekė oficialiai leidžiamos optimalios ribos (žr. toliau). Viena iš žemo kirtimo lygio priežasčių susijusi su miškais, paliktais restitucijai ateityje, o jie sudaro apie vieną ketvirtį miško žemės. Šiuose miškuose šiuo metu leidžiami tiktai sanitariniai kirtimai.
Miškotvarkos institutas įvertino ilgalaikius potencialius kirtimus ateinantiems dešimtmečiams (leistini per metus):
• 2000 - 2010 metais 6,5 mln. m3 be žievės/ per metus
• 2011 - 2020 metais 7,4 mln. m3 be žievės/per metus
• 2021 - 2030 metais 8,0 mln. m3 be žievės/per metus
Šie skaičiai informuoja apie III ir IV grupės miškus. Be to, apie 0,5 - 0,6 milijonų m3 be žievės/per metus gali būti iškertama iš II grupės miškų (einamieji kirtimai yra įvertinti 0,3 - 0,5 mln. m3 be žievės/ per metus iš II grupės miškų).
Taigi, lyginant su dabartine situacija, egzistuoja neblogos galimybės artimiausiu metu ir toliau didinti metinių kirtimų apimtis. Aukščiau esantys leidžiamų kirtimų duomenys yra paskutinieji oficialūs duomenys. Jie atspindi minimalų lygmenį potencialiems kirtimams ateityje. Apytikris Lietuvos medienos pasiūlos/paklausos balansas, atsižvelgiant į potencialius kirtimus, ateinančio dešimtmečio 2011 - 2020 m. laikotarpyje yra pateiktas žemiau esančioje diagramoje (duomenys pateikti mln. m3 be žievės
Prie aukščiau nurodytų skaičių reikėtų dar apytikriai pridėti 0,5 - 0,6 mln. m³ medienos be žievės iš II grupės miškų. Preliminariai yra paskaič iuota, kad pusź nurodytų apimč ių sudarys pjautinė mediena, ir tai suteiktų galimybę gauti 150000 m³ papildomos pjautinės medienos produkcijos. Likusi dalis kartu su šalutiniais produktais iš lentpjūvių pramonės gali būti panaudojama tiek celiuliozės ir plokšč ių pramonei, tiek kurui.
Produktyvumas lentpjūvių ir plokščių pramonėje tebeauga, taip pat didėja ir kartono gamyba. Baldų ir kitos medienos perdirbimo pramonės šakos rodo teigiamus pokyčius. Celiuliozės gamyba nevyksta ir popieriaus bei kartono gamyklos daugiausia naudoja popieriaus atliekas kaip žaliavą, kartais papildydamos jas nusipirkta celiulioze (importuota).
Artimiausiu metu, siekiant ateityje panaudoti visus vietinius popiermedžių išteklius, būtina ieškoti potencialių partnerių didelės naujos medienos plaušienos (celiuliozės) įmonės statybai Lietuvoje.
Lentpjūvių pramonė plėtojama, bet daugiausia dar lieka sena struktūra, o pajėgumai ir galimybės tebėra ribotos.
Šiuo metu pjautinės medienos produkcija sudaro apie 1,3 mln. m3 per metus. Galima tikėtis, kad pjautinės medienos produkcija ir toliau augs, o ši pramonės šaka bus sėkmingai modernizuota. Tačiau reikės naujų investicijų į lentpjūvių pramonę, kad ji išliktų konkurencinga. Tikimasi, jog naujos lentpjūvės steigsis visų pirma šalies gilumoje. Planuojant, kad artimiausiu metu produkcija sieks 1,5 - 2,0 mln. m3 , o medienos suvartojimas - atitinkamai 3,0 - 4,0 mln. m3 be žievės, ir kad mažiausiai 50 % bus pagaminta moderniose gamyklose, turinčiose įrengimus, reikalingus gaminti skiedras aukštos kokybės celiuliozei, reikštų, kad bus galima pagaminti maždaug 450 - 600000 m3 skiedrų celiuliozei be žievės, o, pramonei toliau plėtojantis, atsiras galimybė šį lygį kelti.
Esami medienos plokščių gamybos pajėgumai (280 tūkst. m³ medienos drožlių plokščių ir 20,4 mln. m² medienos plaušo plokščių) dabar yra optimalūs.
Tobulinant medienos perdirbimo struktūrą ir siekiant efektyviau naudoti vietinių žaliavų išteklius, reikėtų sutvarkyti antrinių medienos žaliavų (kirtimo ir apdirbimo atliekų) panaudojimą.
Lietuvos baldų pramonė dabar yra viena iš sėkmingiausiai dirbančių ir neabejotinai perspektyvių Lietuvos pramonės šakų. Taip galima teigti, matant šios pramonės pastarųjų metų veiklos rezultatus. Auga įmonių ir dirbančiųjų skaičius, didėja gaminamos ir eksportuojamos produkcijos kiekis. Šis procesas tapo ypač dinamiškas, kai daugumos didžiųjų baldų gamybos įmonių prekybos partneriu tapo Švedijos didmeninės baldų prekybos firma „IKEA".
Produkcijos pardavimas baldų pramonėje ėmė labai didėti nuo 1997 m. ir dabar to didėjimo tempai yra spartesni negu kitose pramonės šakose.
Lietuvos baldų pramonę vidaus ir užsienio prekyboje dabar reprezentuoja 15 didžiausių įmonių. Tai geriausiai įrengtos ir jau pakankamą gamybos ir eksporto patirtį turinčios kompanijos. Dauguma didžiųjų įmonių (12 iš 15) eksportuoja daugiau negu tris ketvirtadalius savo produkcijos. 10 senųjų išlikusių ir sėkmingai toliau dirbančių įmonių 2002 m. pagamino 42 % visos baldų produkcijos.

Raktiniai žodžiai

• gamybines praktikos ataskaita
• technologines praktikos ataskaita
• gamybinės praktikos ataskaita