Gamta ir žmogus
| Tema |
Lietuvių kalba |
| Tipas |
Rašinys |
| Aprašymas |
Lietuvių kalbos rašinys. Gamta ir žmogus. |
| Patalpinta |
2006-01-29 |
| Parsisiuntė |
4952 |
|
|
Išsamus aprašymas
Jau daugybę tūkstantmečių žmonės domisi įvairiais gamtos reiškiniais, kaip žaibai, griaustiniai, viesulai.... Senovėje buvo labai žavėtasi gamtos galybe ir sugebėjimais. Negalėdami suprasti ir paaiškinti kodėl vyksta vienas ar kitas gamtos reiškinys, žmonės pradėjo juos garbinti, statyti
šventyklas ir aukoti jiems. Žmonija jau išsiaiškino kodėl Žemėje vyksta vienas ar kitas procesas, ir nebestato jiems šventyklų, tačiau taip ir nesugebėjo pažaboti stichijos. Pažaboti gamtos neįmanoma- galima prie jos tik prisitaikyti. Įsivaizduokime planetą be viska savo kelyje naikinančių tornadų, tropinių audrų, kurios sukelia pražūtingas audras ir t.t. Tada kasmet nežūtų šimtai tūkstančių žmonių. Bet taip niekada nebus, nes gamta yra nepastovi ir nenuspėjama, o jos galia neapsakoma. Viena iš aktualiausių problemų pasaulyje dabar yra gamtos ir gamtinės aplinkos apsauga. Surinkus vien tik faktus iš šiaip nemalonių spaudoje pasirodančių informacijos eilučių, susidarytų storiausi tomai. Juose aptiktume duomenų apie naftos plėvele apsitraukusius didžiulius vandenynų plotus, užterštas upes ir ežerus, kur nyksta ne tik vandens gyvūnijos pasaulis, bet ir žmogui pavojinga maudytis. Dėl chemijos pramonės atliekų atsirado naujų baisių ligų... Tokiuose didmiesčiuose kaip Londonas, kurių gatvėse tvyro smogas ir automobilių išmetamų dujų kvapas, žmonėms dažnai išsivysto įvairios kvėpavimo takų ligos ir neretai plaučių vėžys. Šių reiškinių kompleksas vadinamas ekologine krize. Daugelis šalių deda pastangas ir skiria daugybę lėšų, kad įveiktų ekologines krizes ir pradeda prevencines programas. Šių programų yra įvairių formų, tačiau viena jų yra labiausiai paplitusi- gamtos paminklų, nacionalinių bei regioninių parkų steigimas. Vyriausybės siekia kuo labiau
išlaikyti krašto unikalumą, todėl ir steigia saugomus objektus. Žmonės matydami naturalų gamtos grožį pradeda mąstyti apie mūsų veiksmus žlugdančius jį. Mes visi turėtume išmokti vertinti gamtą ne kaip savo tarnaitę, o kaip šeimininkę, be kurios mes niekaip neišsiverstumėme.
Kitas prevencinis būdas yra nykstančios faunos ir floros išsaugojimas. Lietuvos raudonoji knyga- tai saugomų retų ir nykstančių gyvūnų, augalijos ir grybų rūšių sąrašas, taip pat informacija apie šių rūšių retumą, jiems gresiantį išnykimo pavojų ir priemones jiems išsaugoti. Prieš 27 metus, kai buvo įsteigta Lietuvos raudonoji knyga, į ją įrašyta 30 nykstančių augalų rūšių ir 42 gyvūnų rūšys. Kadangi mūsų šalis labai rūpinasi retų, nykstančių ir lengvai pažeidžiamų rūšių bei jų buveinių apsaugą, per tris dešimtmečius šis skaičius padidėjo šimteriopai. Į jį įtraukta 815 saugomų rūšių. Šį sąrašą sudaro, tvarko ir tikslina Aplinkos ministerija. Dabar rengiama nauja Raudonosios knygos sąrašo redakcija, nes pastaraisiais metais pagausėjo duomenų apie daugelio rūšių būklę. Dar vienas, bet visuomenei nelabai priimtinas būdas išsaugoti gyvūnijai yra zoologijos sodai. Lietuvoje, tiksliau Kaune taip pat yra zoologijos sodas. Daugelis žmonių mano, kad gyvūnai ten jaučiasi laimingi, tačiau taip nėra. Gyvūnai ten neturi pakankamai vietos, begalinis žmonių dėmesys juos trikdo, maisto ir pastogės trūkumai yra daugelio zoologijos sodų trūkumai.
Raktiniai žodžiai
- gamta ir zmogus
- zmogus ir gamta
- gamta ir žmogus