Friderikas Šopenas

Tema	Muzika
Tipas	Referatas
Aprašymas	Friderikas Šopenas. Frideriko Šopeno gyvenimo ir kūrybos kelias. Kūrybinės brandos periodas.
Patalpinta	2007-04-15
Parsisiuntė	668
	Parsisiųsti13 KB

Išsamus aprašymas

Tarp dviejų 1830 ir 1848 metų revoliucijų Paryžius gyveno didelėje įtampoje . Bankininkų valdžia atnešė pasiutusį pelno siekimą, visuomeninės moralės ir normų pasidalijimą, pridavė specifinį charakterį visam visuomeniniam gyvenimui . Viskas dabar buvo tik prekybos įrankis : talentas ir garbė, grožis ir nekaltybė . Sėkminga biržos sutartis arba prekybinė spekuliacija tamsų veikėją ir avantiūristą galėjo paversti gerbiamu finansininku, o paperkama spauda – padaryti jį madingu .
Bet tuo pat metu Paryžius buvo stambiausias Vakarų Europos civilizacijos ir kultūros centras . Šiame „revoliucijos mieste“ su jo padidintu pulsu ir verdančiomis politinėmis aistromis, laisvai ir reikšmingai kūrėsi menas . Literatūros pasaulis buvo pristatytas žymiausių rašytojų : Balzako, Stendalio, Hugo, Miuse ir daugelio kitų . Dailėje iškilo eilė talentingų dailininkų . Žinomiausias iš jų – Eženas Delakrua – tapo Šopeno draugu .
Paryžius tapo vieta, kur rinkosi visų šalių laisvai mąstanti inteligentija . Čia veržėsi artistai ir rašytojai, dailininkai ir muzikantai . Daugelis apsistodavo ilgam, kai kurie čia atranda antrają gimtinę ir pritaria paryžietiškam kultūriniam spindesiui . Paryžius turi būti dėkingas svetimšaliams menininkams – Heine, ir Mickevičiui, Listui ir Šopenui .
Šopenui buvo dvidešimt su trupučiu, kai jis atvyko į Paryžių . Išpėštas iš šeimyninės aplinkos, netekęs draugiško bendravimo, jis iš karto pateko į Paryžietiško gyvenimo sūkurį . Bet moralės tvirtumas ir proto aštrumas padėjo jaunam muzikantui įžvelgti tarp apgaulingos išorės aštrių socialinių prieštaravimų paveikslą . Praėjus tik dviems mėnesiams Šopenas dalijasi savi įspūdžiais : „Aš patekau čia pakankamai sėkmingai ir esu patenkintas tuo ką radau ; čia pirmieji pasaulio muzikantai ir pirmoji opera . Aš pažįstu Rosinį ir t.t. ... Beje, nieko nerašau apie įspūdžius kuriuos šis didelis miestas paliko po Štutgarto ir Strazburo . Čia didžiulė prabanga ir didžiulės kiaulystės, didžiulis geranoriškumas ir didžiulis ištvirkimas ... triukšmo ir purvo daugiau negu gali įsivaizduoti . Šiame skruzdėlyne pasiklysti ir tas patogu ta prasme, kad niekas nesidomi tuo, kas kaip gyvena“. Greitai parašytame kitame laiške vertinimo ir apmąstymų blaivumas dar akivaizdesnis : „Kiek permainų, kiek nelaimių ... mane vėjas atnešė čionai ... Paryžius – tai viskas ko nori : gali linksmintis, liudėti, juoktis, verkti, daryti viską, ką nori ir niekas į tave nepažvelgs todėl, kad čia tūlstančiai darančių tą patį ką ir tu – ir kiekvienas savaip . Aš nežinau, ar yra kur nors daugiau pianistų, kaip Paryžiuje, nežinau, ar yra kur nors daugiau asilų, ir daugiau virtuozų kaip čia“.
Šopenas nepraeina pro šalį socialinių – politinių klausimų, aštriai kritikuodamas esančią tvarką . Laiške Voicechovskiui jis rašo apie daugybę apdriskusių žmonių, pavojingas kalbas apie „kvailį Filipą“ – Prancūzijos karalių – „kuris vos laikosi . Žemutinė klasė visiškai pasipiktinusi ir visą laiką galvoja, kaip pagerinti savo baisią padėtį...“. Aprašydamas pamatytą politinę demonstraciją jis priduria : „Neįsivaizduoji, kokį įspūdį man paliko tie pikti nepatenkintos tautos balsai ...“
Dėka muzikanto, kompozitoriaus ir dirigento F.Paerio, kuriam Šopenas turėjo rekomendacinį laišką, užsimezgė pažintys ir ryšiai su daugeliu muzikinio pasaulio įžymybių, tame tarpe Rosiniu, Kerubiniu, jaunuoju Listu, pianistu Kalkbrenneriu, kurio grojimo maniera ir technika sužavėjo Šopeną . Jis ir padėjo Friderikui organizuoti pirmajį koncertą, kuris vyko 1832 metais vasario 26 dieną . Listas buvo nustebintas lenkų muzikanto grojimo, jo kūrinių ir apie šį debiutą rašė : „... aplodismentai grįždavę su dviguba jėga, atrodė, niekaip negalėjo išreikšti mūsų intuziazmo šiam talentui, kuris šviesiu savo jaunystės meniškumu atvėrė naują fazę į poetinio jausmo vystymasi“.
Publikos entuziazmas, puikūs spaudos vertinimai pritraukė visuotinį dėmesį . Brangiai apmokomos pamokos išlaisvino Šopeną nuo materialinių sunkumų, kurie jautėsi iš pradžių . Visada būdamas kuklus, jis rašė : „Aš patekau į aukštesnę visuomenę, sukuosi tarp kunigaikščių, ministrų ir pats nežinau per kokį stebuklą taip atsitiko, nes pats aš čia nelindau ...žmonės, turintys garsius vardus, pirmieji man skiria savo kūrinius, negu aš jiems ... konservatorijos mokiniai, žodžiu, užbaigti artistai ima pas mane pamokas, jeigu aš būčiau dar kvailesnis, galvočiau, kad pasiekiau savo karjeros viršūnę“.

Raktiniai žodžiai

• sopenas
• šopenas
• frederikas šopenas