Fonetika

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Fonetika. Balsiai. Balsių tarimas. Artikuliaciniai (ir akustiniai) balsių požymiai. Dvigarsiai. Dvigarsių tarimas. Kalbos padargai. Priebalsiai. Priebalsių asimiliacija (supanašėjimas). Priebalsių tarimas. Artikuliaciniai priebalsių požymiai. Fonetinio nagrinėjimo tvarka. Skiemuo.
Patalpinta	2009-01-31
Parsisiuntė	660
	Parsisiųsti70 KB

Išsamus aprašymas

Fonetika
Mokslas, kuris nagrinėja kalbos garsus, vadinamas fonetika.
Lietuvių kalbos garsai yra balsiai (a, ą, o, ū…), priebalsiai (b, c, g, p…) ir pusbalsiai (l,m,n,r,j,v).
Balsiai gali būti trumpieji (a, e, o, u) arba ilgieji (a, ą, e, ę, y, į, o, ū, ų).
Priebalsiai gali būti skardieji (b, d, g, z, ž, h, dz, dž) arba duslieji (p, t, k, s, š, ch, c, č, f).
Skiemuo - trumpiausias garsinės kalbos vienetas,susidedantis iš vieno arba kelių garsų. Jo pagrindą sudaro balsis arba dvigarsis.
Dvigarsiai - du to paties skiemens garsai, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Dvigarsiai skirstomi į dvibalsius (ai, au, ei, ui, ie, uo) ir mišriuosius dvigarsius
(al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, un, um, ur).
Balsiai

1. Garsai klasifikuojami pagal daugelį tarimo požymių. Žiūrima, kokia yra kalbos padargų padėtis ir veikla tariant garsą. Garsai klasifikuojami ir pagal garso bangos savybes ir įspūdį, kurį sukelia garsas žmogui.
Garsas, kurio tarimo pagrindą sudaro muzikiniai tonai, vadinasi balsis. Balsiai yra tokie garsai, kuriuos tariant oras be kliūčių eina pro atvirą burną. Lietuvių kalbos balsiai žymimi šiomis raidėmis (balsėmis): a, ą, e, ę, ė, i, į, y, o, u, ų, ū.
Balsiai apibūdinami pagal tarimo trukmę, liežuvio padėtį ir lūpų veiklą.
2. Pagal tarimo trukmę balsiai skirstomi į ilguosius a, ą, e, ę, ė, į, y, o, ū, ų ir trumpuosius a, e, i, u, o (pastarasis tarptautiniuose žodžiuose – boksas, choras, profilis, krosas). Tarptautinių žodžių e taip pat visada trumpas: poetas, kvartetas, komitetas. Ilgieji balsiai tariami maždaug du kartus ilgiau už trumpuosius. Trumpieji balsiai i, u yra visada trumpi (tiek kirčiuoti, tiek ir nekirčiuoti): ima, jis, žilas, visi, sukti, esu, buvau. Balsiai a, e kirčiuoti tariami ilgai (ežeras, namas), o nekirčiuotame skiemenyje yra trumpi {ežere, name). Tokie dėl kirčio pailgėję a, e (ežeras, namas) vadinasi padėtinio ilgumo balsiai. Balsiai, kurie išlaiko savo ilgumą ir kirčiuoti, ir nekirčiuoti, vadinasi prigimtinio ilgumo balsiai (rytas – rytelis – rytojus; rūpi – rūpinti, rūpintojėlis).
3. Pagal liežuvio judėjimą horizontaliai balsiai skirstomi į dvi eiles. Tariant balsius, liežuvis pasislenka arba į priekį, arba atgal. Liežuviui pasislinkus į priešakinę burnos dalį, tariami priešakinės eilės balsiai: i, į, y, e, ę, ė.
Liežuviui pasislinkus į užpakalinę burnos dalį, tariami užpakalinės eilės balsiai: a, ą, o, u, ų, ū.
4. Dar balsiai skirstomi pagal liežuvio vertikalų judėjimą aukštyn arba žemyn. Pagal tai skiriami aukštutinio pakilimo, arba uždarieji, balsiai u, ų, ū, i, į, y, vidutinio o, ė ir žemutinio pakilimo, arba atvirieji, balsiai a, ą, e, ę.
5. Pagal lūpų veiklą tariant yra lūpiniai ir nelūpiniai balsiai. Lūpiniai balsiai tariami lūpas sudėjus apvaliai ir atkišus į priekį. Lūpiniai balsiai: u, ų, ū, o.
Visi kiti balsiai yra nelūpiniai.
Balsiai sudaro skiemens pagrindą: na-mas, neš-ti, se-nas.
Balsių tarimas

1. Šnekant pavyzdine bendrine kalba, būtina, kaip reikalauja tarties normos, aiškiai tarti ilguosius ir trumpuosius balsius, paisant tarimo trukmės. Dažnai kirčiuoti trumpieji balsiai yra ilginami. Tariama: jys, tū, geresnis. Tarties norma čia reikalauja tarti trumpai: jis, tu, geresnis. Trumpuosius balsius a, e, i, u kirčiuotuose negalūniniuose skiemenyse kaip pusilgius garsus taria daugelis tarmių (rytų aukštaičiai, dalis žemaičių), o miestiečiai, praradę tarmę, ilgina kirčiuotus trumpuosius balsius dėl kitų kalbų įtakos (kytas = kitas, paneša = paneša, tūri = turi). Ypač didelė tarties klaida – žodžio galo trumpųjų kirčiuotų balsių ilginimas: tū = tu, jys = jis, gražy = graži, einy = eini. Tai žargoniška tartis, neparemta jokia tarme.
2. Kirčiuoti trumpieji balsiai a ir e pailgėja: namas, neša. Tačiau yra atvejų, kai a ir e, gavę kirtį, išlieka trumpi, pvz., vienskiemeniuose žodžiuose bet, kad, ne, net. Šie balsiai nepailgėja ir savybinių įvardžių mano, tavo, savo šaknyse. Jie taip pat nepailgėja dviskiemenių veiksmažodžių bendratyse: kasti, nešti, vesti ir iš jų padarytose kitose formose: kasdavo, kask, kastų. E nepailgėja ir aukštesniojo laipsnio būdvardžių formose: baltesnis, geresnis. Niekada nepailgėja tarptautinių žodžių e: negras, poetas. Trumpa esti vyriškosios giminės įvardžiuotinė vardininko galūnė: baltasis, žaliasis, manasis. Veiksmažodžių priešdėlių a, e tariami taip pat trumpai: paneša, nemuša. Jei šiais atvejais a ir e pailgintume, darytume tarties klaidą.
3. Didelė tarties klaida – trumpinti ilguosius balsius. Ypač dažnai trumpinami nekirčiuoti ilgieji balsiai. Daugelyje tarmių (dalis žemaičių ir rytų aukštaičiai) nekirčiuotus ilguosius balsius taria kaip pusilgius ar trumpus: tyleti (tilėti), žąsis (žasis), sūnelis (sunelis). Tarties klaida ir ilgųjų balsių trumpinimas pokirtiniuose skiemenyse: vienaskaitos galininko galūnėje: ištiesk ranką (ranka), matau gražų vaiką (gražu vaika), pasveikink sūnų (sunu), o ir ė veiksmažodžių galūnėse: daro, darė.
4. Būsimajame laike trečiojo asmens dviskiemenių veiksmažodžių ilgieji balsiai ū ir y sutrumpėja ir todėl tariame: aš gysiu, tu gysi, bet jis, ji gis. Išimtys: siūti – siūs, vyti – vys. Nesutrumpėja bendrinėje kalboje uždarųjų skiemenų y ir ū, pvz., trūks, plyš (plg. trūkti, plyšti) bei daugiaskiemenių veiksmažodžių būsimojo laiko 3-iojo asmens galūnė: matyti – matys, rašyti – rašys, skaityti – skaitys.
5. Visi lietuvių bendrinės kalbos priebalsiai prieš priešakinės eilės balsius i, į, y, e, ę, ė yra minkšti, pvz.: lyti, tekėti, bėrė. Priebalsiai [l'], [t'], [k'], [b'] ir [r'] šiuose žodžiuose tariami minkšti. Priebalsiai tariami minkšti ir prieš tarptautinių žodžių balsį e, pvz.: chemija, herbas, metras, technika, oktetas, negras, profesorius ir kt. Šių ir kitų tarptautinių žodžių tarimas su kietuoju priebalsiu prieš e yra bendrinės kalbos tarties normos pažeidimas.
6. Žodyje kartais susiduria du ne vieno skiemens balsiai, pvz.: oazė, ilgaaulis, eksploatuoti, kooperatyvas, teatras, virtuozas. Pavyzdinėje bendrinėje kalboje jie aiškiai ištariami, nors lietuvių kalboje (kaip ir kitose kalbose) dviejų balsių sandūros paprastai vengiama, pvz., tariame ir rašome nesu (neesu). Taip pat ir žodyje tebėra susiduria du balsiai tebeyra, bet jie sutraukiami į vieną balsį. Lietuvių kalboje, vengiant balsių sandūros, žodžio viduryje ar tarp priešdėlio ir šaknies tariant įterpiamas priebalsis j: paieška [pajieška], apieško [apjieško] asociacija [asocijacija], abiturientas [abiturijentas], akvariumas [akvarijumas], biologija [bijologija] ir pan.

Raktiniai žodžiai

• fonetika
• fonetika nagrinejimas
• pusbalsiai