Fizinis darbo krūvis ir darbingumą lemiantys faktoriai: AB "Mažeikių nafta"
| Tema |
Vadyba |
| Tipas |
Diplominis |
| Aprašymas |
Įvadas. Darbo aplinkos klasifikacija. Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai. Darbo vietų higieninis įvertinimas. Bendrosios apsauginės priemonės. Žmogus ir darbo aplinkos poveikis.
Darbo fiziologija. Darbo aplinkos projektavimas. Mikroklimatas. Cheminė aplinka. Apšvieta. Triukšmas. Vibracija. Elektromagnetinė spinduliuotė. Šiluma. Profesinių susirgimų priežastys ir klasifikacija. Tyrimų ir higieninio įvertinimo metodinis norminis pagrindimas. Vidutinės darbo dienos chronometražas. Išvados. Anotacija. Priedai (5). PowerPoint prezentacija. Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Faktoriai, įtakojantys fizinio krūvio dydį darbo metu. Pagrindiniai darbo aplinkos parametrai. Tyrimo ir higieninio įvertinimo pagrindimas. Vidutinės darbo dienos chronometražas. Išvados.
|
| Patalpinta |
2005-10-21 |
| Parsisiuntė |
3542 |
|
|
Išsamus aprašymas
Įvadas. Šiuolaikinėje gamyboje darbo sąlygos būna labai įvairios ir sudėtingos. Nepaisant darbų saugos bei technologijos reikalavimų, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo aplinka neretai būna ne tik nepalanki dirbančiųjų sveikatai, bet kenksminga ir net pavojinga. Pavyzdžiui, darbo vietose išsiskiria daug šilumos, drėgmės, dulkių, kenksmingų ir nuodingų medžiagų, susidaro intensyviai cirkuliuojantys oro srautai, didelį triukšmą sukelia įvairūs mechanizmai, mašinos, staklės, presai, dirbančiuosius gali veikti rentgeno, radioaktyvūs spinduliai, elektromagnetinis, elektrostatinis laukas. Patalpose kartais gali susidaryti sąlygos, keliančios gaisro arba sprogimo pavojų. Dirbančiuosius neretai veikia įvairūs cheminių medžiagų kvapai, sukeliantys alerginius susirgimus, o dirbant drėgnoje aplinkoje vystosi grybelinės odos ligos; atliekant suvirinimo darbus gali nukentėti akys ir t.t. Tokie veiksniai didina bendrą darbuotojų sergamumą, gamybinį traumatizmą, todėl labai svarbu įvertinti jų kenksmingumą, nustatyti esamus rizikos veiksnius ir imtis priemonių jiems sumažinti. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas darbo sąlygas vertina pagal tai, kaip darbo aplinka darbo vietose, darbo pobūdis, darbo ir poilsio rėžimas atitinka šio įstatymo bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Darbdavys, tai įvertinęs, užpildo įmonės dar¬buotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Darbo tikslas – trumpai apžvelgti fizinį darbo krūvį bei darbingumą lemiančius faktorius, jų neigiamą poveikį žmogui bei ištirti jų kenksmingumą AB „Mažeikių nafta“. Darbo uždaviniai: Išanalizuoti darbo sąlygas AB „Mažeikių nafta“. Išsiaiškinti kenksmingų faktorių įtaką darbuotojų sveikatai. Išanalizuoti ar kenksmingi faktoriai ir fizinis darbo krūvis atitinka higienos normas. Sudaryti vidutinės darbo dienos chronometražą. Darbo aplinkos klasifikacija. Darbo aplinka klasifikuojama taip: 1) optimali darbo aplinka – darbo aplinka, kurioje nėra kenksmingų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų savijautą, darbingumą, sveikatą; 2) normali darbo aplinka – kai darbo aplinkoje esantys kenksmingi veiksniai arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai neviršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nurodytų leistinų ribinių dydžių; 3) kenksminga darbo aplinka - kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai darbo dienos metu atskirais laiko tarpais viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius. Dirbant tokioje aplinkoje, turi būti sudaromos sąlygos darbuotojų sveikatai išsaugoti;
4) labai kenksminga darbo aplinka - kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai darbo dienos metu nuolat viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus ribinius dydžius. Tokioje darbo aplinkoje gali būti dirbama tik išimtiniais atvejais ir turi būti sudaromos sąlygos darbuotojų sveikatai išsaugoti; 5) pavojinga darbo aplinka - darbo aplinka, kuri gali susidaryti dėl darbo metu į darbo aplinką išsiskiriančių ypač pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų, aerozolių ar dulkių, taip pat naudojant pavojingas sprogiąsias medžiagas. Tokiais atvejais darbo priemonės, darbo ir technologiniai procesai turi užtikrinti, kad pavojingos cheminės medžiagos nepateks į darbo aplinką arba pateks tik riboti jų kiekiai, t. y. leistini ribiniai dydžiai, kuriuos numato darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkos apsaugos teisiniai aktai [11 – 88 p.].
Raktiniai žodžiai
- kenksmingi faktoriai
- darbo aplinka
- chemine aplinka