Fizika-2

Tema	Fizika
Tipas	Paruoštukė
Aprašymas	Kietojo kūno sąvoka. Masės centras. Kietojo kūno sukamasis judėjimas. Sukimosi momentai. Besisukančio kūno kinetinė energija. Inercijos momentas. Pilnutinė energija. Pagrindinė sukamojo judėjimo lygtis. Heigenco teorema. Judesio kiekio momento tvermės dėsnis. Darbas ir galia, vykstant sukamajam judėjimui. Inercinės atskaitos sistemos ir Galilėjaus reliatyvumo principas. Galilėjaus transformacijos. Galilėjaus transformacijų išvados. Lorenco transformacijos. Lorenco transformacijų išvados
Patalpinta	2006-04-30
Parsisiuntė	2576
	Parsisiųsti14 KB

Išsamus aprašymas

1. Kietojo kūno sąvoka. Masės centras.
Kietuoju kūnu mechanikoje laikomas toks kūnas, kurime atsjkirų materialiųjų dalelių tarpusavio padėtis nekinta.
Jei kūnų sistemos arba kūno neveikia išorinės jėgos, t. y. sistema uždara, masės centras juda tiesiai ir tolygiai arba yra rimties būsenoje.
Dažnai masės centras vad.inercijos centru.
Vidinės jėgos negali pakeisti masės centro judėjimo.
2. Kietojo kūno sukamasis j-mas. Sukimosi momentai.
Sukamuoju vad.toks j-mas, kai visi kūno taškai juda apskritimais, kurių centrai yra vienoje tiesėje – sukimosi ašyje – o šių apskritimų plokštumos yra lygiagrečios arba sutampa.
J-mų dėsniai sukamajame j – me analogiški Niutono dėsniams. Pagr. dėsnis F=ma. Tačiau jėgos analogas vad.sukimo arba jėgos momentu, o masės analogas vad.inercijos momentu. M=Fl arba M=Fr.
Jėgos dvejetas – laisvą neįtvirtintą kietąjį kūną veikiančios dvi lygiagrečios ir lygios priešingų krypčių jėgos.
Dvejeto petis – nuotolis l tarp šių jėgų veikimo krypčių.
Jėgos dvejetas verčia kūną suktis aplink ašį, einančia per kūno masės centrą.
Jėgų dvejeto sukamasis veikimas apibūdinamas sukimo momentu M. M=Fd
3. Besisukančio kūno kinetinė energija. Inercijos momentas. Pilnutinė energija.
Kūno inercijos momentas - , kūno inercijos momentu vad.taškinio elemento masės ir nuotolio iki sukimosi ašies kvadrato sandaugai, nagrinėjamas ašies atžvilgiu.

— besisukančių kūnų kinetinė energija
Kūno inercijos momentas nepriklauso nuo kūno sukimosi greičio ir apibūdina kūno inercines savybes sukamajame j-me:
1) kuo didesnis inercijos momentas, tuo daugiau reikia energijos jo kampiniam greičiui pakeisti.
4. Pagr. sukamojo judėjimom lygtis. Heigenco teorema.
Pagr.sukamojo judėjimo dinaminė lygtis — .
M=Jε — sukamojo, o F=ma — slenkamojo.
Kūno įgytas kampinis pagreitis tuo didesnis, kuo didesnis šį kūną veikiantis sukimo momentas. Veikiant skirtingus kūnus vienodo didumo sukimo momentu, šių kūnų įgyti pagreičiai yra atvirkščiai proporcingi jų inercijos momentui. Todėl inercijos momentas yra analogiškas masei slenkamajame j-me.
5. Judesio kiekio momento tvermės dėsnis.
Taškinio masės judesio kiekio momentas yra lygus inercijos momentas padaugintas iš kampinio greičio momento. Judesio kiekio momentas nagr.judesio kiekio ašies atžvilgiu . Sukimo momento impulsas yra lygus kūno judesio kiekio momento pokyčiui .
Judesio kiekio momento tvermės dėsnis: Jei veikiančių jėgų sukimo momentas M=0, tai jo judesio kiekio momentas, sukimosi ašies atžvilgiu, nekinta. . Jω=const, ši lygtis rodo, kad besisukančio kietojo kūno kampinis greitis nekinta, jei neveikia sukimo momentas. Jei kūnas keičia savo inercijos momentą, tai kartu keičiasi ir jo kampinis greitis taip, kad sandauga Jω liktų pastovi. Sistemos impulso momentas pakinta tik veikiant išorinėms jėgoms. Tik vidinių jėgų veikiamos sistemos judesio kiekio momentas yra pastovus.
6. Darbas ir galia, vykstant sukamajam judėjimui.
Darbas, atliktas pasukant kūną kampu φ, yra lygus sukimo momento ir posūkio kampo sandaugai. A=Mφ.
Galia, vykstant sukamajam judėjimui, yra lygi sukimo momento ir kampinio greičio sandaugai. P=Mω.
7. Inercinės atskaitos sistemos ir Galilėjaus reliatyvumo principas. Galilėjaus transformacijos. Galilėjaus transformacijų išvados.
Yra 2 klasių atskaitos sistemos: inercinės ir neinercinės. Inercinėse atsk.sistem. t. y. judančiose viena kitos atžvilgiu tiesiai ir tolygiai, visi fizikiniai procesai vyksta vienodai. Visose inercinėse atskaitos sistemose fizikos dėsniai turi vienodą matematinę išraišką. Jei j-mas yra netiesiaeigis ir tolyginis, o greitėjantis ar lėtėjantis, tuomet situacija sudėtingesnė ir ją nagrinėja bendroji reliatyvumo teorija.

Raktiniai žodžiai

• fizika 2
• sukimo momentas
• inercijos momentas