Fiodoro Dostojevskio kūrybos bruožai

Tema	Užsienio literatūra
Tipas	Analizė
Aprašymas	Fiodoras Dostojevskis. Rašytojo kūrybos bruožai.
Patalpinta	2008-03-04
Parsisiuntė	911
	Parsisiųsti5 KB

Išsamus aprašymas

Fiodoro Dostojevskio kūrybos bruožai

„Žmogus yra paslaptis. Ją reikia įminti ir jeigu tai darysi visą gyvenimą, tai nesakyk, kad veltui sugaišai laiką. Aš stengiuosi įmint šią paslaptį, nes noriu būti žmogumi.“
-F.Dostojevskis


1. Kalba apie slapčiausius žmogaus dvasios reiškinius, chaosą, iracionalumą – tai svarbiausia, ką Dostojevskis įnešė nauja į literatūrą.

2. Dostojevskis yra ir filosofas. Jo žmonės yra apsėsti kokios idėjos ar aistros. Jie kankinasi, kovoja, kol mato, kad ta jų idėja atvedė prie katastrofos.

3. Dostojevskis – gilus analitikas. Jo pasauly daugybė smulkmenų, epizodų. Jo kūrinių įvykiai – susistemintas organizmas : nėra nei nereikalingų žmonių, nei jų tarpusavio santykių, atsitiktiniai susitikimai turi fatališką reikšmę.

4. „Rodydamas gyvenimo drumzles, analizuodamas žmonių mintis ir aistras, vaizduodamas juos kenčiančius, Dostojevskis kankina ir skaitytoją. Net buvo pavadintas žiauriu talentu.“ – A.Vaičiulaitis

5. Dostojevskis iš esmės yra naujo polifoninio romano kūrėjas. Daugybė nesusiliejančių balsų ir sąmonių, tikra pilnaverčių balsų polifonija – tai pagrindinė romanų ypatybė.

6. Dostojevskio veikėjas – atitrūkęs nuo kultūrinės tradicijos ir savo žemės inteligentas. Tokio žmogaus santykis su idėja ypatingas : jis bejėgis prieš ją, nes nėra įleidęs šaknų į realybę, neturi tradicijos. Jis tampa apsėstas idėjos, ji lemia ir darko jo sąmonę ir gyvenimą.

7. Dostojevskis sugebėjo tartum tiesiai pažvelgti į svetimą psichiką, pajusti subtiliausius niuansus, sekti menkiausius žmogaus vidinio pasaulio pasikeitimus. „Mane vadina psichologu : netiesa, aš tik didžiausias realistas, tai yra vaizduoju visas žmogaus sielos gilumas.“

8. Dostojevskiui svarbu ne kas jo veikėjas yra pasaulyje, bet pirmiausia, kuo veikėjui yra pasaulis ir kas jis pats sau. Ne tik veikėją supanti realybė, bet ir išorinis pasaulis ir buitis įtraukiami į savimonės procesą.

9. Savotiški moraliniai kankinimai, kuriais savo veikėjus išbando Dostojevskis, leidžia panaikinti viską, kas objektyvu, tvirta, patvaru ir neutralu vaizduojant žmogų.

10. Pagrindinių veikėjų ( Raskolnikovas, Sonia, Miškinas, Ivanas ir Dmitrijus Karamazovai) gilus savo neužbaigtumu suvokimas realizuojamas sudėtinga ideologine mintimi, nusikaltimu ar žygdarbiu.

11. Dostojevskis niekada nepalieka nieko, kas bent kiek esminga už veikėjo sąmonės ribų. Jis jautė epochą, siekė atskleisti jos pasaulėžiūrų prieštaringumą, jam rūpėjo, ką jo epocha davė žmogui.

12. Aplink pagrindinį personažą rašytojas grupuoja antraeilius veikėjus, kuriuose, it veidrodžiuose, atsispindi tos pačios idėjos.
13. Dostojevskio idealas – proto ir širdies, mokslo ir žmoniškumo sintezė, kurią jis vadina protinga širdimi. Visa tai turi moteris. Rašytoją domino moters dvasinė branda, jos siela, moralinė jėga. Moteryje jis ieško gėrio ir grožio. Visos jos jaunos, mylinčios, panašios į vaikus, joms būdinga maksimali jausmų įtampa.

14. Dostojevskis ne tik geriausiai vaizdavo žmogaus minčių, jausmų, sąmonės sferą, bet ir stengėsi prasiskverbti į pasąmonę. Kartais atrodo, kad išnyksta riba tarp normalios būsenos ir sapnų, haliucinacijų. Išryškėja ypatinga, šiurpi tragizmo nuojauta.

15. Dostojevskis, literatūroje vaizduodamas žmogaus pasaulį, buvo tas, kas fizikoje Einšteinas. Kiekvienoje mintyje slypi prieštaringa mintis : kvailume – išmintis, išmintyje – banalybė, neapykanta gali slėpti meilę, meilė – neapykantą ir kerštą, nusižeminimas – išdidumą, gerumas – norą pažeminti kitą arba paslėpti kokią žemą aistrą.

16. Dostojevskio realizme glūdėjo ir anti-realistinių tendencijų. Rašytojo sugebėjimas įsijausti į tragišką gyvenimo esmę ribojasi su kančios kultu. Moralinis pavyzdys ir idealas – Kristus.

17. Dostojevskiui labai svarbi pagrindinė idėja. Jo kūriniuose nėra objektyvaus gamtos, daiktų, buities, aplinkos vaizdavimo. Pasaulis matomas veikėjų akimis.

„Visa tikrovė nesibaigia tuo, kas gyvena, nes didžiulė jos dalis slypi joje kaip dar nepaslėptas, nepasakytas žodis“ – F.Dostojevskis

Raktiniai žodžiai

• dostojevskis
• fiodoras dostojevskis
• dostojevskio kuryba