Filosofija (2)

Tema	Filosofija
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Filosofija kaip mokslas ir pasaulėžiūra. Heidegerio išdėstyta filosofijos samprata "Kas tai yra filosofija". Kantas. Gamtos teoretikai. Antikos filosofija. Sokratas ir Sokrato mokykla. Platonas. Platono dialektikos metodas. Pažinimas. Platono esmė. Platonizmo supratimas. Aristotelis. Aristotelio pažinimo teorija ir logika. Etika ir politika. Aristotelio esmė. Antikinės filosofijos etapai. Helenistinė filosofija. Krikščioniškoji filosofija. Scholastinė filosofija. Techninė filosofija. Scholastinė viduramžių filosofija. Šv. Tomas Akvinietis. Visaties teorija. Arabų filosofija. Filosofijos kilmė. Filosofijos ir mokslo santykis. Metafizika. Metafizikos objektas. Socialinė filosofija.
Patalpinta	2006-04-15
Parsisiuntė	2642
	Parsisiųsti36 KB

Išsamus aprašymas

Filosofija kaip mokslas ir pasaulėžiūra
Skirtingai nuo visų konkrečiųjų, specialiųjų mokslų, kurie atsirado ir išsivystė kaupiantis mokslo žinioms, filosofija yra abstraktus mokslas, tiriantis bendruosius pasaulio klausimus. Jos paskirtis – suteikti žmonėms bendrą pasaulio vaizdą arba pasaulėžiūrą. Todėl filosofija yra teorinis (mokslinis) pasaulėžiūros pamatas. Pasaulėžiūrą sudaro du aspektai:
1) Žinios, t.y. žinojimas;
2) Vertinimai, vertybinis aspektas (koks tikslas ir prasmė viso to, kas pasaulyje egzistuoja?), kitaip sakant, išmintis. Ši išmintis gimsta ir stiprėja aiškinantis pasaulio vertybes.
Vertybės gali būti įvairios – laikinos, visai trumpalaikės, ilgalaikės, amžinos, taip pat materialinės, dvasinės ir kt. Materialinės vertybės yra daugiu ar mažiau laikinos, net visai trumpalaikės, bet tai neduoda pagrindo jas menkinti. Jos sudaro būtiną materialinį pamatą žmogau ir visuomenės egzistencijai, o tuo pačiu ir sąlygas siekti aukštesnių, dvasinių vertybių.
Vadinasi, visuomenės mokslai, jų tarpe ir filosofija, siekia žmogų ir visuomenę įvesti į pasaulio vertybių pasaulį, suteikti tikrąją žmonijos pripažintų ir patikrintų jos ilgaamžėje istorijoje vertybių orientaciją. Tik pažįstant jas, įmanoma patiems semtis išminties. Pasaulėžiūra sudaro asmenybės branduolį. Ji apjungia žinias ir vertybes. Kiekvienos tautos akimis žiūrint į vertybių pasaulį, pirmaeilės vertybės yra
1) žmogus (sąlygos jam augti, tobulėti ir kurti);
2) tautos istorijos tęstinumo ir kultūros išsaugojimo problema.
Skirtinga vertybių skalė (hierarchija) yra viena pagrindinių ištakų, lemiančių skirtingų politinių srovių, partijų atsiradimą.
Taigi filosofija – vertybių disciplina. Jei mokslo žinios apima atskirus objektus ir reiškinius, apie kuriuos kiekvienam žinoti visai nėra būtina, tai filosofija apmąsto visumoje pasaulį ir jo prasmę, būties visumą. Filosofijos uždavinys – ugdyti dialogą su pačiu savimi ir gyvenimu, keisti gyvenimo tikslų ir prasmės orientaciją. Todėl filosofijos tikslas, kaip apskritai teorijos uždavinys, yra padėti žmogui susigrąžinti tikruosius, objektyviuosius savo interesus, apmąstyti žmogaus būtį (ir likimą) visoje gyvenimo begalybėje. Mat filosofija, kaip abstraktus mokslas, kaupia apibendrintą žmonijos istorijos patyrimų išmintį, nepretenduodama pakeisti kitų specializuotų mokslo šakų.
Pats graikų žodis „filosofija“ pažodžiui reiškia „išminties meilę“. Tai dar nėra pati išmintis, bet meilė jai padeda siekti tobulumo, tapti išmintingesniu.
Tik apmąstydamas kasdienės veiklos prasmę santykyje su būtimi, žvelgdamas iš ilgareikšmių, net amžinybės pozicijų žmogus jau pajėgia įveikti savo ribotumą, suprasminti ir sverti savo dabarties darbus (veiksmus), t.y. ir paprasčiausiuose kasdienybės darbuose pajėgia mąstyti filosofiškai, elgtis išmintingai.
Kadangi istorija visada rašoma kaip tam tikros tėvynės, tai ir kiekviena tauta privalo turėti savo filosofus, kad nuolat būtų palaikoma amžinoji ugnis, kad ji turėtų židinį. Apskritai filosofija ne tik poetiški, butaforiški apmąstymai apie amžinybę. Ji pajėgi daug prisidėti ir prie socialinio gyvenimo, o tai sudaro svarbiausią žmonijos tikslą.
Dėl minėtų filosofijos, kaip abstraktaus mokslo, savybių, filosofija skiriasi nuo kitų mokslų tuo, kad joje nėra progreso. Platonas ar Sokratas yra toks pat aktualus šiandien. (apie tai plačiau )
Kaip jau buvo minėta, filosofija glaudžiai susijusi su pasaulėžiūra. Pasaulėžiūra yra tiek moksliška, kiek ji grindžiama moksline metodologija (tyrimo metodika).
Svarbiausi metadologijos principai yra: 1. dialektika ir 2 Uterminizmas( priezasties salygotumas). Dialektika yra bendroji vystymosi teorija ir mastymo metodas. Gimusi graikijoje kaip diskusiju menas, budas tiesiai suprasti, dialektika moko I pasauli ziureti kaip I toki procesa, kuriame vyksta progresas, tobulejimas. Be to dialektika yra ta filosofijos puse, kuri nagrineja visuotini daiktu, kunu ir reiskiniu sarysi, gamtos visuomenes ir mastymo desningumus ir todel yra protavimo ir tikroves pazinimo metodas. Desnis yra esminis, objektyvus, pasikartojantis gamtos ar visuomenes reiskiniu rysys. Tai griezta ivykiu eiga, seko, todel juo remiantis galima numatyti(prognozuoti) ateiti, o neretai ir rezultata. Abstrakciame mestyme desnis- perejimas nuo reiskinio iki esmes (Desnio savoka yra artima esmes savokai). Jeigu desnis kartojasi- tai jau desningumas. Desningumo aiskinimas ir yra tiesioginis mokslinio reskiniu tyrimo tikslas, nes tai yra esmes egzistavimo, reiskimosi budas.
Heidegerio isdestyta filosofijos samprata “Kas tai yra filosofija”: Is tiesu mes keldami si klausima mes palieciame tokia tema, kuri yra labia plati ir gvildendami ja ivairiais poziuriais galime paliesti vis ka nors teisinga. Heidegeris teigia kad siekiant suvokti, kas yra filosofija, visu pirma reikia isiklausyti I jo graikiskaji skambejima. Zodis philosophia mums sako, kad filosofija yra kazkas tokio, kas visu pirma nuliame graikiskaja egzistensija. Ir ne tik tai,- be to, filosofija nuliame musu vakarietiskos europietiskos istorijos pamatini bruoza. Daznai girdimas snekejimas apie “vakarietiska europietiska filosofija”. Heidegerio nuomone yra tautologija( apibrezimas pakartojantis kita forma tai, kas anksciau pasakyta). Kodel? Kadangi “filosofija” is esmes yra graikiska; “graikiska” cia reiskia: filosofija savo esme ir istakomis yra
Toks dalykas, kuris- kad issiskleistu- visu pirma pareikalavo graikiskojo prado. Taciau pirmaprade graikiskoji filosofijos esme tuo pavidalu, kuri ji igijo naujuju amziu europos epochoje, buvo valdoma ir kreipiama krikscionybes vaizdiniu. Siu vaizdiniu viespatavimas perejo is viduramziu. Taciau negalimama teigti, kad del to filosofija tapo krikscioniska, tai yra tikejimo apreiskimo ir baznycios autoritetu israiska. Teiginys “Savo esme filosofija yra graikiska” isreiskia ne ka kita kaip satai ka: Vakarai ir Europa- ir tik jie- savo giliausiu istoriniu vyksmu yra piemapradiskai “filosofiski”. Tai patvirtina mokslu atsiradimas ir viespatavimas (mokslai be jokios abejones nebutu niekada atsirade, jeigi iki ju nebutu atsiradusi filosofija) Taigi klausima: kas tai yra filosofija?- mes galime kelti tik tuo atveju, jeigu leidziames I pokalbi su graiku mastymu. Net ir tai, kaip mes klausiame,- tai, kaip mes klausiame ir siandien yra graikiskos kilmes. Mes klausiame: kas tai yra…?Sia klausimo forma iskleide Sokratas, Natonas ir Aristotelis. Jie klause kas tai yra grozis? Kas tai yra- pazinimas? Kas tai yra- gamta? Kas tai yra- judejimas? Siuose klausimuose issakoma ne vien tikslesnio apibrezimo, kas yra gamta, judejimas, grozis, bet kartu paaiskinama, ka reiskia tas “kas” . Tas “kas” vadinama kas- butimi. Tuo tarpu skirtingose filosofijos epochose tai apibreziama skirtingai.Platono filosofijoje kas reiskia ideja.Kitoki paaiskinima pateikia aristotelis, veliau Kantas ir Hegelis.Tai, apie ka kas kart klausiama, tas perspektyvoje kiekviena karta apibreziama vis kitaip.Taciau kiekviena karta orientuodamiasi i filosofija, klausiame: “ Kas tai yra?” – ir tada mes keliame pirmapradiskai graikisku klausimu. Atsakymas I klausima: “Kas yra folosofija? “- taip pat reikalauja, kad mes suvoktume tai, ko ji siekia.,o tai yra esinio butis..be to, I klausima “ kas yra filosofija? “ atsakyma randame ne istoriskai kolekcionuodami filosofijos apibrezimus, o kalbedamiesi su tuo, kas mums atsivere kaip esinio butis.

Raktiniai žodžiai

• filosofijos paskirtis
• heidegeris
• filosofijos kilme ir jos paskirtis