Fermentai

Tema	Medicina
Tipas	Referatas
Aprašymas	Įvadas. Tikslas. Uždaviniai. Fermentų panaudojimas medicinoje. Kraujo serumo fermentų reikšmė diagnozuojant ligas. Išvados. Literatūros sąrašas.
Patalpinta	2006-05-16
Parsisiuntė	1055
	Parsisiųsti11 KB

Išsamus aprašymas

Organizme medžiagos nuolat skyla ir vėl susidaro. Tai susiję su cheminėmis reakcijomis, kurias pagreitina organiniai biokatalizatoriai – fermentai. Fermentai katalizuoja tik tas reakcijas, kurios galimos pagal termodinaminius dėsnius.
Fermentai paplitę ne tik žmogaus organizme. Dalį jų žmogus turi savo organizme ir reikalui esant jie patys pasigamina, kitą dalį fermentų žmogus turi gauti iš aplinkos.
Fermentai yra platus objektas įvairiems tyrimams atlikinėti, panaudojant technologinių procesų metu, taip pat jie yra naudojami ir yra svarbūs maisto, chemijos, lengvosios pramonės gamybai.
Tačiau yra ir tokių fermentų, kurie yra labai svarbūs medicinai.Kai kurie jų naudojami gydymui, kiti – diagnostikai ar enzimų terapijai.
Taigi fermentų panaudojimo spektras yra tikrai platus ir vieną iš jų – fermentų panaudojimą medicinoje – šiame referate aš ir bandysiu apžvelgti.
TIKSLAS
Svarbiausias tikslas yra apžvelgti kur, kaip, kam fermentai yra panaudojami medicinoje ir kodėl šioje srityje jie yra svarbūs:

UŽDAVINIAI

Siekiant išsiaiškinti fermentų panaudojimą medicinoje, buvo keliami šie uždaviniai:
1.išsiaiškinti, kaip fermentai yra panaudojami taikant enzimų terapiją;
2.sužinoti, kaip bei kokie fermentai ir kokių ligų gydymui yra naudojami;
3.susipažinti su fermentais kaip su vaistiniais preparatais, biocheminiais rodikliais bei reagentais.
Fermentų panaudojimas medicinoje

Tirpūs fermentai medicinos praktikoje nepaplito. Japonijoje, JAV gaminami hidrolitinių fermentų mišiniai yra vartojami sutrikus virškinimo trakto funkcijoms (kai skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje trūksta natūralių fermentų). Tai – proteazės (pepsinas, tripsinas, chimotripsinas), amilazės, lipazės (tablečių ar kapsulių pavidalu). Dekstranazės dedamos į dantų pastas nuo karieso. Gydant kai kurias virusines ligas, vartojamos DNR-azės ir RNR-azės. L-asparginazė ir L-gliutaminazė pradėtos vartoti kai kurioms leukozėms gydyti (Glemža A., 1978).
Terapijai galėtų būti panaudota nemažai fermentų, pirmiausia tie, kurie organizme nepasigamina dėl įgimtų genetinių defektų. Tokių genetiškai sąlygotų ligų, kurių priežastis – tam tikrų fermentų trūkumas, yra žinoma keletas dešimčių (pavyzdžiui, fenilketonurija). Įstūmus į kraują mikrokapsulę su atitinkamu fermentu, būtų galima atstatyti normalią medžiagų apykaitą. Pavyzdžiui, pelėms į veną įstūmus piliamide inkapsuluotą ureazę (fermentą, skaldantį šlapalą), greitai sumažėja šlapalo, padidėja amoniako koncentracija. Specialiai pelių veislei, turinčiai mažai katalazės, į kraują buvo įstumta inkapsuluota katalazė. Pavyko nustatyti, kad per 20 minučių vandenilio peroksido kiekis pasidarė normalus ir jokių kenksmingų imunologinių reakcijų nebuvo (Glemža A., 1978).
Gydymui galima vartoti imobilizuotus fermentus. Į dirbtinio inksto arba dirbtinių kepenų tipo aparatus įdėjus imobilizuoto fermento, kartkarčiais galima perpumpuoti ligonio kraują. Taip imobilizuota ureaze galima apvalyti kraują nuo šlapalo (Glemža A., 1978)/
Sintetinės medžiagos plačiai naudojamos įvairiems organams protezuoti ir fermentams imobilizuoti. Pastaruoju metu labai paplito dirbtinės kraujagyslės. Tačiau ant jų paviršiaus dažnai susidaro kraujo hemolizės produktai bei trombai. Todėl dabar bandoma dirbtines kraujagysles iš vidaus padengti proteolitiniais fermentais, kurie neleidžia trombams susidaryti (Glemža A., 1978).
Dideles perspektyvas turi imobilizuotų fermentų naudojimas atviroms žaizdoms gydyti. Imobilizavus ant bintų fermentus – dezoksiribonukleazę, ribonukleazę, proteazes – galima išgydyti pūlinius arba išvengti pūliavimo, o nuo to greičiau gyja žaizdos ir nudegimai (Glemža A., 1978).
Kai kurie fermentai naudojami ir dantų pastos gamyboje. Pavyzdžiui, fermentas papainas turi balinančių, dėmes tirpinančių savybių (www.sveikatosabc.lt).
Kiekvieną dieną žmogaus organizmas susiduria su įvairiausiais ligų sukėlėjais, kenksmingomis medžiagomis, patenkančiomis iš aplinkos. Nuo ligų mus saugo aktyvi imuninė sistema, bet, esant nuolatiniam stresui, peršalus, nesilaikant poilsio režimo, esant nepalankioms klimato sąlygoms, imuninė sistema silpsta, todėl kyla didesnė tikimybė susirgti. Tokiu metu savo imuninę sistemą ypač aktualu stiprinti.
Yra gana daug įvairių priemonių, kurios padeda aktyvinti imuninę sistemą. Dabar gana dažnai vartojami sisteminės enzimų terapijos preparatai.
Šie preparatai veikia organizmą ne vietiškai, o sistemiškai: geriamieji enzimų mišiniai rezorbuojami plonajame žarnyne, su krauju išplinta po visą organizmą ir susitelkia pažeidimo židiniuose. Lietuvoje plačiausiai vartojami enzimų preparatai yra Wobenzym ir Phlogenzym. Jie sugeba aktyvinti imunines ląsteles, padeda pašalinti ligos metu susidariusius patologinius imuninius kompleksus, audinių irimo produktus, žuvusių ląstelių likučius, skatina imunines ląsteles gaminti antivirusines, antibakterines medžiagas.
Uždegimo metu skiriama sisteminė enzimų terapija padeda greičiau sumažinti uždegimo požymius, audinių paburkimą, pagerina kraujotaką, todėl sumažėja skausmas. Enzimai neleidžia infekcijai plisti į sveikąsias ląsteles ir audinius, pagreitina pažeistų ląstelių atsinaujinimą (www.medicine.lt).
Pagrindinė venų ir arterijų ligų priežastis yra kraujo krešumo ir tekėjimo sutrikimai. Kaip parodė keletas tyrimų, kai kurie enzimai gali veikti šiuos sutrikimus. Taikant enziminę terapiją galima įveikti ankstyvąsias paviršinių venų tromboflebito stadijas. Enzimų preparatus galima vartoti ir aterosklerozės atveju. Pastebėta, kad tada efektyviau pavyksta sumažinti cholesterolio kiekį, pagerėja kraujagyslių būklė.
Enzimai gali pagerinti ir mikrocirkuliaciją. Ši jų savybė gali būti pritaikyta širdies ir kraujagyslių ligų gydyme (www.sveikatosabc.lt).
Kartais enzimai vartojami, kai reikia suardyti nekrozavusius audinius ar krešulius, kai kuriems uždegimams (ypač kvėpavimo organų) ir vėžiui gydyti. Dažniausiai vartojami virškinimo ir audinių fermentai. Svarbiausi virškinimo enzimai yra pepsinas, tirpsinas, chimotripsinas ir jų sudėtiniai preparatai pankreatinas, festalis. Jie tinka gydyti įvairioms virškinimo trakto ligoms, kurios prasideda dėl skrandžio ir kasos fermentų nepakankamumo. Svarbiausi ir dažniausiai vartojami audinių enzimai yra lidazė ir ronidazė. Juose yra pagrindinio audinių fermento hialuronidazės. Jie vartojami gydyti nuo sklerodermijos ir kai kurių kitų ligų, kuriomis sergant išveša jungiamasis ir surandėja kiti organizmo audiniai (Medicinos enciklopedija 1d., 1991).

Raktiniai žodžiai

• fermentai
• festalis
• enzimai