Ferencas Listas

Tema	Dailė
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Vengrų kompozitorius Ferencas Listas. Listo vaikystė. Listo kūryba. Literatūra.
Patalpinta	2006-05-18
Parsisiuntė	470
	Parsisiųsti7 KB

Išsamus aprašymas

Ferencas Listas – pirmasis kompozitorius atskleidęs neribotas fortepijono galimybes. Listas „pavertė“ fortepijoną į orkestrą grodamas Bethoveno simfonijas, Mocarto, Berliozo, Vagnerio, Verdžio operų fantazijas. Listo fortepijonas dainuodavo Šuberto dainas ir tarytum pavirsdavo vargonais, kada pianistas grodavo Bacho fugas.
Listas perkėlė fortepijoną iš kambarių, iš salių į koncertų estradą. Jis pirmasis išdrįso pasirodyti koncerte vienas, kelias valandas grodamas fortepijonu. Jis įžvelgė didžią fortepijono ateitį – tuo metu šis instrumentas buvo nelabai vertinamas ir naudojamas daugiausia naminiam muzikavimui. Kartą Listas Listas yra sulyginęs fortepijoną su graviūromis: „Fortepijonas, lyginant jį su orkestriniu atlikimu, yra tas pat, kaip graviūra, lyginant ją su tapybos paveikslu, kuri jį padaugina ir išplatina.“
Listas buvo muzikantas, užsibrėžęs pateikti žmonėms (ne vienam kitam, o daugybei žmonių) geriausius praeities ir dabarties kūrinius. Jis tai darė visą savo gyvenimą.
Listas, daugiau negu kuris kitas, sugebėdavo „atrasti“ naujus žymius vardus muzikoje. Pavyzdžiui, entuziastingas Listo pritarimas nulėmė jauno norvegų kompozitoriaus Grygo likimą ir plačiai išgarsino jo vardą. Listo parama labai pagelbėjo ir puikiam čekų kompozitoriui Bedržichui Smetonai.

Listo vaikystė

Ferencas Listas gimė 1811 metasi Raidine, Vengrijoje. Didžiausias šios provincijos miestas buvo Eizenštatas. Ten anksčiau gyveno ir dirbo Jozefas Haidnas. Listo tėvas buvo kunigaikščio Esterhazio dvaro ūkvedys.
Ferencas savo muzikiniais gabumais greit atkreipė visų dėmesį. Tai pastebėjęs tėvas ėmė jį tuojau pat mokyti. Vos devynerių metų jis jau koncertavo Orenburge skambindamas fortepijonu. Berniukas sulaukė tokio didelio pasisekimo, kad kai kurie kilmingi vengrų meno globėjai pasiūlė jo tėvui piniginę paramą. Nuo to laiko vienintelė Adamo Listo (Ferenco Listo tėvo) svajonė, vienintelis jo tikslas – pradėti rimtai mokyti savo sūnų muzikos.
Šeima persikėlė į Vieną. Bethoveno mokinys Karlas Černis sutiko jaunajam Ferencui dėstyti fortepijono meną, o Antonijus Saljeris suteikė muzikos teorijos žinių.
Berniuko koncertai Vienoje ir Budapešte praėjo su dar didesniu pasisekimu. Jis buvo lyginamas su Mocartu vaikystėje. Kartą Vienoje Ferencas skambino Bethovenui, kuris po to pabučiavo mažąjį muzikantą į kaktą, tartum pranašaudamas jam didžią ateitį. Šio pabučiavimo Listas neužmiršo visą gyvenimą.
Dvylikos metų Listas išvažiavo koncertuoti į Paryžių – tuo metu ten buvo viena geriausių pasaulyje konservatorijų. Tačiau garsioji konservatorija jo nepriėmė, matyt, dėl to, kad jis buvo svetimtautis. Konservatorijos direktorius, operų kūrėjas Luidžis Jerubinis buvo italas. Taigi, taip pat svetimtautis. Tačiau jis negalėdavo pakęsti vunderkindų. Jaunasi Ferencas greitai nusiramino, nes didelis būrys talentingų jaunų menininkų su džiaugsmu priėmė į savo tarpą.
Jaunojo Listo koncertai turėjo nepaprastą pasisekimą. Keturiolikos metų jis buvo apkeliavęs su koncertais daug Prancūzijos, Šveicarijos, Anglijos miestų.
Sulaukęs šešiolikos metų Ferencas Listas staiga tapo be paramos – staiga mirė jo tėvas. Nuo tada Listui teko pardavinėti savo meną, savo kūrinius, kad galėtų aprūpinti motiną ir save. Jaunąjį Listą nuolat slėgė žeminama menininko padėtis. Vėliau jis rašė: „Daug geriau būti bet kuo... tik ne turčių išlaikomu muzikantu.“ Tačiau stipri ir smalsi prigimtis paėmė viršų. Jo lavinimusi niekas nesirūpino. Listas pats domėjosi geriausiomis knygomis, pažangiais, gabiais žmonėmis. Jis siekė naujų žinių, kūrė muziką, ieškojo joje naujų kelių. Jis buvo labai išprusęs žmogus.

Raktiniai žodžiai

• ferencas listas
• listas
• kompozitorius listas