Etika (2)

Tema	Etika
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Etika. Išankstinis moralinių dalykų supratimas. Moralinis vertinimas. Sąžinė. Savarankiškumas. Atsakomybė. Socialinis ryšys. Savęs vertė. Moralės esmė. Religinė moralės kilmės teorija. Natūralistinė moralės kilmės teorija. Socialinė moralės kilmės teorija. Moralinio elgesio pagrindai. Moralės struktūra. Moralės funkcijos. Empirija. Hedonizmas. Aristipas Kerenietis. Epikūras. Utilitarizmas. Kanto etika. Kategorinio impresinio principo realizavimas. Gėrio ir blogio supratimas pagal Kantą.
Patalpinta	2008-05-18
Parsisiuntė	1524
	Parsisiųsti22 KB

Išsamus aprašymas

Etika
Išankstinis moralinių dalykų supratimas

Yra daugybė žodžių, kuriais išreiškiame moralinius dalykus: gėris, sąžinė, atsakomybė, kaltė, dorybė. Kiekvienas turi išankstinį moralinių dalykų supratimą; turi jau atėjęs į šį pasaulį ir sustiprinama auklėjimo dėka. Moralinių dalykų supratimo elementai yra šeši:

I Moralinis vertinimas
Bendraudami su kitais, mes juos vertiname (pačius asmenis: Jonas geras) vertiname žmonių poelgius (Petras negrąžino skolos), taip pat socialinius darinius (valdžia bloga). Vertiname ne pačią instituciją, o joje dirbančius žmones. Asmenis vertiname dėl jų poelgių, o socialinius darinius dėl to, kad jie yra juose dirbančių asmenų poelgių rezultatas. Visada vertiname žmogiškuosius santykius, žmonių veiklą, žmonių veiklos rezultatą. Moraliniu požiūriu gali būti vertinamas visos veiklos (politinė, muzikinė) Žmogus yra problema.

II Sąžinė
Vertindami kitų žmonių poelgius ir veiksmus, turime iliuziją, kad kiekvienas žmogus skiria gėrį ir blogį. Mes galvojame, kad kiekvienas žmogus turėtų stengtis elgtis gerai. Jei taip nemanytume, nieko neskolintume, niekuo nepasitikėtume. Sąžinė yra visuotinis žinojimas apie gėrį ir blogį. Kasdienėj kalboj vartojamas žodis „sąžinė“ yra labai neapibrėžta sąvoka, nes kiekvienas turi skirtingą sąžinės versiją. Visi turime nuojautą, kad reikia pasielgti gerai – sąžinės graužatis.

III Savarankiškumas
Moraliniu požiūriu vertindami žmonių elgesį, darome prielaidą, kad asmuo veiksmą atliko laisva valia, reiškia, jis yra atsakingas už šį poelgį. Jei asmuo neatsako už savo poelgius, tai negalima ir jo poelgių vertinti moraline prasme. Kyla klausimas, kokiu mastu žmogus yra laisvas ir kokiu mastu visuomenė priverčia taip pasielgti: žmogui savanoriškai priimti sprendimus nėra taip paprasta.

IV Atsakomybė
Sietina su atsakymu už poelgį ar veiksmą. Kada aš galiu būti atsakingas? Esu atsakingas, jei:
1) suprantu, ką darau ir moku paaiškinti ką darau;
2) argumentai, kuriais bandau paaiškinti savo poelgį, atlaiko sveiko proto kritiką;
Pvz: terorizmas: teroristai – kilnus tikslai, kovoja už savo tautos laisvę, aukojasi dėl visų, bet teroristinio akto metu žūna nekalti žmonės, kurie nieko bendro neturi. Sveiko proto argumentais to paaiškinti negalima, nes žmogaus gyvybė – aukščiausia vertybė. Moraliniu atžvilgiu teroristai smerktini.

V Socialinis ryšys
Asmenų veiksmus, poelgius vertiname tam tikrame socialiniame kontekste. Negalima žmogaus laikyti blogu ar sąžiningu jei jis nepriklauso visuomenei. Iškyla klausimas – kaip elgtis su žmonėmis? Elkis taip, kaip norėtum, kad su tavim elgtųsi., tada neturėsi problemų. Kodėl žmonės turi elgtis gerai:
• nes žmonės iš prigimties yra lygūs kaip žmonės;
• nes kiekvienas žmogus privalo atminti, kad kitas turi interesus, poelgius ir norus ir reikia juos gerbti, pripažinti kito teisę.

Moralinis vertinimas keičia santykius su kitais žmonėmis, bet žmogus turi moralinius įsipareigojimus:
1) prieš patį save;
2) gyvosios ir negyvosios gamtos atžvilgiu.

Mes privalome nealinti savo kūno (narkotikai, alkoholis) neprarasti sveikatos, turim įsipareigojimą išlikti kaip žmonės, mylėti save, nes tik tada galėsime mylėti ir kitą. Mes kaip žmonės turim išsaugoti savo orumą, apginti teisę būti homo sapiens. Įsipareigojimai aplinkosaugai: neturi teisės be reikalo naikinti gyvosios gamtos, nes juos patys sukūrėm: gali pakisti klimatas, aplinka.

VI Savęs vertė
Kiekvienas nori, kad kiti jį gerbtų, mylėtų, atkreiptų dėmesį, niekas nenori būti įžeidžiamas, kiekvienas turi savo orumą, savos vertės pajutimą ir tai labai svarbus dalykas. Praradus vertės pajautimą, prarandamas stūmoklis gyventi, nieko nenorima: žmogus tampa nereikalingas nei valstybei, nei visuomenei.


Etos – aptvaras gyvuliams laikyti
Etosas – elgesio taisyklės
Mos – dievų valia žmonėms, skirta vykdymui ir tas ilgainiui virsta papročiu.
Mores – papročiai, įprotis, charakteris
Moralė – etninių taisyklių laikymasis praktiškai
Moralė – principų konkretus laikymasis, įgyvendinimas
Etika – elgesio normų žinojimas
Moralės normų laikymasis priklauso nuo kultūros, tradicijų.



Moralės esmė

1. Moralės supratimas. Moralės dvasingumas.
2. Pagrindinės moralės kilmės teorijos
3. Moralės struktūra.
4. Moralės funkcijos

Mores – paprotys, įprotis, charakteris.

Kasdieninėje kalboje moralė – taisyklių visuma, reguliuojanti elgesį, tačiau tai labai abstraktu (pvz. Teisė irgi reguliuoja santykius). Moralės įstatymų, normų specifika glūdi tame, kad:

1) moralės normos yra universalios t.y. taikomos įvairiose gyvenimo situacijose ir srityse. Teisės įstatymai susiję su konkrečia teisės sritimi.;
2) moralės normos remiasi visuomenės nuomonės autoritetu, individų įsitikinimu.

Moralės normų yra daugybė: nuo paprastų iki labai sudėtingų, kurios yra surašytos.
Moralės normų ribotumas suvedant į tinklų visumą, yra todėl, kad:
a) pačios normos reikalauja atitinkamo pagrindimo;
b) konkrečiose situacijose įv. Normų reikalavimai susikerta, prieštarauja vienas kitam;
c) gyvenimiškos situacijos būna labai prieštaringos, todėl kiekvienai situacijai pritaikyti moralės normą atskirai yra neįmanoma. Žmonės gyvenime vadovaujasi sau svarbiom vertybėm. Aukščiausia:
- gyvenimas
- laisvė
- orumas
- pagarba žmogui

Raktiniai žodžiai

• morales normos
• moralės normos
• morales normos pavyzdziai