Etika

Tema	Etika
Tipas	Paruoštukė
Aprašymas	Intucija, sąžinė. Etikos mokymasis. Pagrindinės sampratos. Etiketas. Antika. Sokratas. Aristotelis. Etinis natūralizmas. Epikūras. Protingas hedonizmas. Vulgarizuotos natūralizmas (hedonizmas). Viduramžių etika. Ethica supernaturalis (Šv. Augustinas, Tomas Akvinietis). Moralinis dualizmas. Renesansas. Lorenzo Valla. Niccolo Machiavelli. Makiavelizmas. Reformacija. Martino Liuterio. Jonas Kalvinas. Naujieji laikai. Francis Baconas. Thomas Hobbes. Protingo egoizmo koncepcija. Fransua La Rochefoucault. Bernard Mandeville. John Locke. Adamas Smitas. David Hume. Utilitarizmas. Johnas Stuartas Millis. Claude Adrianas Helvetius. Imanuelis Kantas. Humanizmas. Georgas Hegelis. Etinių problemų ir organizacinės elgsenos sutrikimai. Interesų konfliktas. Nepotizmas. Korupcija. Korupcijos pasekmės. Diskriminacija. Etinės problemos marketinge. Etinės problemos tiekime. Etinės problemos konkurencijoje. Etikos institucionalizacija. Etikos politika(padidėjęs efektyvumas). Etikos praktika. Etikos diegimo prasmės globaliniuose kontekstuose. Kaip paruošti pačią terpę etikos institucionalizavimui? Etikos Infrastruktūra. Pagrindiniai etikos programų elementai. Etikos Kodeksas. Pagrindiniai etikos kodekso skyriai. Kada kodeksas neveikia? Etikos komiteto funkcijos. Etikos konsultanto funkcijos. Socialinis etinis auditas. ĮSA. Įmonių socialinės atsakomybės piramidė. Argumentai prieš ĮSA. Argumentai už ĮSA. Suinteresuotųjų teorija. ĮSA raiškos sferos įmonės darbuotojų požiūriu. Socialiai atsakingos įmonės. Trys žmogiškojo įgalinimo dimensijos. Įmonių socialinės atsakomybės diegimo instrumentai. Socialinių etinių standartų naudotojai AA1000 SA8000. Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Pasaulinė sutartis – The Global Compact. Principai. Etinio socialinio audito standartai. ES iniciatyvos diegiant ĮSA. Išoriniai ĮSA diegimą Lietuvoje skatinantys veiksniai. Reikšmingi įvykiai Lietuvoje. Integralumo reikšmės. Įstatympaklusnumas. Vertybių vadyba. Vertybių vadybos sistema. Atsakomybės organizavimo, integralumo kūrimo pakopos. Etiniai sprendimai. Įmonių ir organizacijų moralinės kompetencijos formavimas. Moralinė kompetencija. Etinių Sprendimų Testai.
Patalpinta	2007-06-17
Parsisiuntė	5091
	Parsisiųsti37 KB

Išsamus aprašymas

Intucija,sąžinė:
formuoja sociokultūrinė aplinka. Ar visose visuomenėse teigiamai vertinamas verslas? pasaulėžiūrą formuoja religijos padiktuotas imperatyvas “nesirūpink ką atneš rytojus...”, Jeigu mūsų kultūroje užaugę individai dažnai teisina savo netinkamą elgesį posakiais “visi taip daro...”, „dariau ne dėl savęs, o dėl kitų...“, „klysti žmogiška...”, ar visada teisingą, sąžiningą, atsakingą – naudingą dalykinei, profesinei veiklai – sprendimą padiktuos mūsų intuicija? Vadinasi, kiekvienoje kultūroje vyraujančius etinius principus, vertybes, normas, mes dar turime pamatuoti universaliais teisingumo, sąžiningumo, lygių galimybių ir kt. kriterijais
religijos ar prosenelių išminties?
Organizacijų vadyboje, sprendžiant sudėtingas, subtilias verslo problemas, ar pakanka žinoti tik 10 Dievo Įsakymų?..
teisės?
Ar vien tik įstatymai padeda įgyvendinti tvarką visuomeniniame bei įmonės gyvenime?
Ar viena teisė pajėgi suformuoti įmonės kultūrą, kuri užkerta kelią netinkamam darbuotojų elgesiui?
Teisės normoms žmogus vidujai paklūsta tada, kai jas priima kaip moraliai teisingas, pačiam asmeniškai priimtinas ir naudingas. Įstatymas veikia kaip išorinė sankcija: jo laikomasi, nes bijoma bausmės. saugiau ir patikimiau moralinė savireguliacija. Įstatymai paprastai remiasi precedentu, etika gali numatyti tam tikrus nusižengimus iš anksto ir naikinti jų priežastis, keičiant moralines nuostatas ir elgsenos įgūdžius.
Dažnai įstatymas negali apimti visos praktinių problemų įvairovės, nes taip jis tampa biurokratinių preskripcijų rinkiniu, kurių įgyvendinimui reikia stipraus kontrolės aparato ir atitinkamų išteklių (bei išlaidų) jo palaikymui.Taigi suvokus doros, darnos, tvarkos – sąžiningumo, atsakingumo, pasitikėjimo – poreikį ir jo įtaką verslo sėkmei...
Etikos mokymasis:
išskaidrina tikslus, apsvarstyti, panaikina neaiškumą, vertybinį pasimetimą, palengvina pokyčių valdymą: apmoko ir motyvuoja žmones prisitaikyti prie naujų, taisyklių, sistemų,formuoja gebėjimą racionaliai bei jautriai įžvelgti etinę problemą, ją spręsti, argumentuoti bei išsaugoti stiprią, sąžiningą poziciją patekus į korumpuotą terpę, organizacines vertybes padeda suvokti, kad verslo etika (organizacijų etika) yra įmonėje taikytinas vadybos instrumentas; formuoja organizacinių procesų valdymo įgūdžius; geresni sprendimai su mažesnėmis laiko, psichinių išteklių sąnaudomis; taigi – prisideda prie rizikos valdymo, veiklos efektyvinimo bei humanizavimo,darbuotojų profesinio tobulėjimo
Pagrindinės sampratos
Nuo senovės etika– moralės filosofija;mokslas, tiriantis moralę, žmonių elgesį.
Moralinė sąmonė: Normų, principų, taisyklių, idealų visuma. Siekiamybė, deramybė, privalomybė.
Doroviniai santykiai, elgesys: Realūs doroviniai santykiai, įprastas, istoriškai ir geografiškai įvairus, faktinis dorovinis elgesys. Praktinė moralės pusė – dorovė.
Pagal tai skiriami dvi etikos etikos paradigmos – metafizinė ir empirinė - ir du etikos diskursai – preskriptyvinis ir deskriptyvinis.
Metafizinė paradigma: moralė – absoliuti vertybė, kurios žmogus turi siekti, nugalėdamas savo jausmus, aplinkybes, atsisakydamas žemiškų polinkių. Iš to seka, kad moralė ir žmogaus prigimtis nesuderinami.
Empirinė paradigma: moralė žmogui yra ir įgimta (biopsichologiškai), ir nulemta socialinio gyvenimo poreikių.
Šiuolaikinės dalykinės, verslo etikos ištakos – empirinė etikos paradigma.
Dalykinė, verslo etika formuojasi sąveikaujant preskriptyviniam ir deskriptyviniam diskursui: normos, principai, vertybės yra išvedami iš deskriptyvaus diskurso (institucijos, organizacijos realybės), atsižvelgiant į preskriptyvųjį (universalias moralės normas, principus etc.).
“etika” turi 3 reikšmes:
Filosofijos dalies pavadinimas;
Moralumo sinonimas;
Specialių (moraliai leistinų) elgesio standartų “komplektas”. Pastaroji reikšmė ypač svarbi dalykinėje, verslo, organizacijos vadybos srityse.
Etika – „žmonių, organizacijų ir visuomenės pagrindą sudarančių esminių vertybių studija“
Etika – „analizė, kaip mūsų sprendimai paveikia kitus“
“Etika yra bendrieji įstatymai ir teorijos, išvedamos iš to, ką kasdienybėje traktuojame kaip moralius ir nemoralius reiškinius. Galime sakyti, kad etika yra bendrosios dvasinės ribos, kurias esame sau nubrėžę”
Šiuolaikinių organizacijų vadyboje “etika” įsitvirtina kaip socialiai atsakingas elgesys.
Dalykinė etika – bet kurios dalykinės veiklos etika, bet kokios veiklos priimtino elgesio pagrindinės taisyklės, standartai, parametrai. Apima „verslo etiką“, „profesinę etiką“ ir įvairiausias praktinės veiklos etikos atmainas („taikomąją etiką“, „administravimo etiką“, „inžinerinę etiką“, „rinkodaros etiką“, „vadovavimo etiką“ ir t.t.).
Profesinė etika – specialių (konkrečios veiklos, atskiro praktikos baro, profesijos, organizacijos) elgesio standartų „komplektas“. Pvz., „inžinerinė etika“.
Verslo etika – verslo situacijų, veiklų, sprendimų analizė gėrio/blogio požiūriu; socialinis mokslas. Ji neatsiejama nuo organizacijos etikos.
Organizacijos etika - tai struktūrinių funkcinių darinių, organizacinių ryšių, funkcionalių sąveikų, vaidmenų rinkinių tinklas, kuris veikia socialiai atsakingai, teisingai, sąžiningai, patikimai ir taip tenkina tam tikrus visuomenės poreikius bei lūkesčius. (Vasiljevienė, 2004, p. 648).

Raktiniai žodžiai

• profesine etika
• profesinė etika
• etika tai