Esminiai įvykiai vadybos istorijoje

Tema	Vadyba
Tipas	Referatas
Aprašymas	Įvadas. Darbo tikslas: Apžvelgti esminius įvykius vadybos istorijoje. Darbo uždaviniai. Vadybos mokslo pagrindai. Vadybos mokslo užuomazgos senovėje. Esminės ankstyvosios vadybos teorijos. Klasikinė vadybos teorija. Mokslinė vadybos teorija. Administracinė vadybos teorija. Žmogiškųjų santykių teorija. Vadybos raida Lietuvoje. Vadybos ištakos tarpukario laiku. Vadybos žinių plėtimas pokario metu. Vadybinės aktualijos Lietuvoje. Šiuolaikinės vadybos tendencijos. Išvados. Literatūros sąrašas (8).
Patalpinta	2008-11-13
Parsisiuntė	1085
	Parsisiųsti19 KB

Išsamus aprašymas

ĮVADAS


Vadybos mokslas gana plačiai ir giliai išnagrinėjo daugelį organizacijų valdymo aspektų, o praktika sukaupė didžiulį šios veiklos patyrimą. Teoriniai požiūriai formavosi istoriškai nuosekliai, tačiau vėlesnės idėjos faktiškai neišstūmė ankstesniųjų. Kiekviena nauja teorija papildydavo ankstesnes arba susiliedavo su kitomis. Todėl norint sėkmingai taikyti naujausius šio mokslo pasiekimus, pasinaudoti patyrimu, ne tik pravartu, bet ir būtina žinoti, kaip keitėsi vadybos mokslinė mintis, kokios naujovės aktualios šiandien, kokios pagrindinės jos vystymosi tendencijos. (Zakarevičius, 2002)
Taigi šiame darbe trumpai apžvelgiame pagrindinius vadybos istorijos aspektus, pradedant senosiomis civilizacijomis ir baigiant šiuolaikinėmis vadybos tendencijomis. Be abejo, skyrėme dėmesio ir vadybos raidai Lietuvoje, apžvelgdami kaip vadybos mokslas plėtojosi mūsų šalyje.

Darbo tikslas: Apžvelgti esminius įvykius vadybos istorijoje

Darbo uždaviniai:
• Apžvelgti vadybos mokslo ištakas, ankstyvąsias teorijas
• Apžvelgti esminius vadybos mokslo įvykius Lietuvoje
• Apžvelgti šiuolaikines vadybos tendencijas
















1. Vadybos mokslo pagrindai


1.1. Vadybos mokslo užuomazgos senovėje

Vadybos atsiradimas yra objektyvus reiškinys, kurio pagrindas – darbo pasidalijimas. Praktinės vadybos pradžia yra senųjų valstybių valdymo organizavimas, jau tada atsirado reguliuojami žmonių santykiai. Du žymius ir pamokančius darbus mums paliko Niccolo Machiavelli ir Sun Tzu.
Machiavelli knygos „Pokalbiai" („Discourses" 1531 m.) principus galima taikyti šių dienų organizacijų valdymui:
1. Organizacija stabilesnė, jei jos nariai turi teisę reikšti skirtingas nuomones bei
spręsti jos vidaus konfliktus.
2. Nors organizaciją įkurti gali vienas žmogus, „ji gyvuos ilgai, jei ja rūpinsis daugelis
ir daugelis trokš ją išlaikyti."
3. Silpnas vadovas gali sekti stipriu, bet ne kitu silpnu, ir išlaikyti autoritetą.
4. Vadovas, siekiantis pakeisti įkurtąją organizaciją, „turėtų išlaikyti bent senųjų
papročių šešėlį."
Kitą klasikinį darbą, pateikiantį supratimą apie valdymą - „Karo menas" („The Art of War") - parašė kinų filosofas Sun Tzu daugiau kaip prieš 2000 metų. Nors sukurtos taisyklės buvo skirtos karo strategijai, jų laikytasi planuojant darbo su verslo konkurentais strategiją (Stoner, Freeman, Gilbert 1999)

1.2. Esminės ankstyvosios vadybos teorijos

Galima išskirti dvi pagrindines vadybos teorijas, turėjusias įtakos kitoms: (Stoškus, 2002)
1. Klasikinė (mokslinė ir administracinė) vadybos teorija
2. Žmogiškųjų santykių teorija

Klasikinė vadybos teorija:

Teorijos tikslas – didinti darbo našumą. Ją galima suskirstyti į tris šakas: biurokratinę (M. Weber, H. Fordas), mokslinę (F. Taylor, H.L. Gantt, F. ir L. Gilberth) ir administracinę (H. Fayol, L.Gulick, L. Urwick). (Mosley, Pietri, Megginson, 1996)

Mokslinė vadybos teorija:

Pirmąją mokslinę valdymo koncepciją suformulavo F. Teiloras (1856 – 1915). Jis teigė, kad racionalizavus darbo metodus, galima nustatyti ekonomiškus ir pašalinti nereikalingus judesius darbe, tokiu būdu didinant darbo našumą. Teiloras pirmasis pasiūlė vadybinį darbą skirti nuo fizinio, o planavimą išskyrė kaip labai reikšmingą vadybos funkciją. (Jonaitis, 1998) Be to, Tayloro sistema iškėlė į svarbiausią vietą laiką. Darbininkai buvo verčiami dirbti vis greičiau ir greičiau ir tai tapo jų išnaudojimo priemone. (Stoner, Freeman, Gilbert 1999)

Administracinė vadybos teorija:

Administracinės veiklos organizavimo teorinius pagrindus suformulavo prancūzų mokslininkas, inžinierius H. Fajolis (1841-1925). Jis pirmasis pradėjo tyrinėti vadovų elgesį, bei tai susistemino. Papildant S. Stoškaus (2002) mintimi, mokslinės teorijos pradininkas - F. Teiloras siūlė įmonės valdymo sistemą kurti „iš apačios“, o H. Fajolis „iš viršaus“.
Savo darbuose H. Fajolis pagrindinį dėmesį skyrė administravimui (valdymui), pirmasis nagrinėjo ir suformulavo administravimo funkcijas bei keturiolika administravimo principų, kuriuos pritaikė pramonei. (Stoškus, 2002)
Iki H. Fajolio buvo tikima, kad „vadovais gimstama, o ne tampama". Tačiau mokslininkas tvirtino, kad valdymas - tai įgūdžiai. Jų, kaip ir bet kurių kitų, galima išmokti, tereikia tik suvokti pagrindinius valdymo principus. (Stoner, Freeman, Gilbert 1999)

Raktiniai žodžiai

• vadybos istorija
• vadybos teorijos raida
• fajolis