Epochų bruožai muzikoje

Tema	Muzika
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Epochų bruožai. Viduramžiai. Baroko muzika. Klasicizmas. Romantizmo epocha. XXa. muzika.
Patalpinta	2009-11-12
Parsisiuntė	411
	Parsisiųsti6 KB

Išsamus aprašymas

Apie seniausią muziką yra beveik nieko nežinoma, nes tada dar nebuvo muzikinio rašto. Muzika tada buvo perduodama iš kartos į kartą. Apie šią muziką sužinome iš išlikusių meno kūrinių, kuriuose vaizduojami muzikos instrumentai, taip pat ir įvairiausių pasakojimų, pasiekusių mūsų laikus.
Viduramžiais Va-XIVa. muzika buvo tampriai susijusi su bažnyčia. Šiuo laikotarpiu skambėjo psalmes, Grigalškasis choralas, antifonos... Gvidas iš Areco išrado muzikos raštą.Buvo pradėtos kurti mišios. Pirmasis jų autorius G.de Mašo. Šalia bažnytinės muzikos skambėjo ir liaudies muzika. Tuo metu ją atliko klajojantys dainiai - riteriai. skirtingose šalyse jie buvo vadinamis įvairiais vardais - trubadūrais, bardais ir kt. Jų muzika nebuvo užrašoma, gyvavo tik daininikų lūpose.
Renesanso laikotarpiu XV - XVIa. profesionaliame mene ypatingai išsiskiria žmogaus amenybės reikšmė. Renesanso muzika kalba apie žmogų ir yra skirta žmogui. Bažnytinė muzika palaipsniui užleidžia vietą pasaulietinei muzikai. Tobulų muzikos instrumentų dar nebuvo, todėl didžioji dalis muzikos dainuojama, kartais pritariant violomis ar liutnėmis. Pačioje XVIa. pabaigoje Italijoje atsirado opera. Tai dar nebuvo tobulas muzikos žanras, bet svarbu tai ,kad gimė vienas ryškiausių pasaulietinės muzikos žanrų.Svarbaiusias religinės muzikos žanrų - mišios.Žymiausi renesanso kompozitoriai yra G.P.Palestrina, A. ir G. Gabrieli, O. di Lasso
Baroko epocha apima XVIIa ir XVIIIa. pirmąją pusę. Šiai epochai būdingas didingumas ir iškilmingumas. Sparčiai vystėsi ir bažnytinė, ir pasaulietinė muzika. Greitai tobulėjo muzikos instrumentai - smuikas, klavesinas. Todėl išaugo instrumentinės muzikos reikšmė. Svarbi vieta tenka ir vokaliniaims - instrumentiniaims ir sceninės muzikos žanrams. Tai religinės kantatos ir oratorijos, toliau besivysčiusi opera.
Klasicizmas - tai epocha, apimanti XVIIIa. antrąją pusę ir XIXa. pradžią. Homofoninė muzika palaipsniui išstūmė polifoninę, todėl gerokai pasikeitė ir muzikos kalba.Melodija tapo ryški, gerai įsimenanti, tobulų formų. Ritmas aiškus, griežtas, su reguliariai pasikartojančiais akcentais.įsivyravo funkcinė harmonija. Mažesnis dėmesys skiriamas religinei muzikai. Svarbiausias dėmesys tenka instrumentinei muzikai (sonatoms, simfonijoms, koncertams) ir operai. Būdingi staigūs nuotaikų pasikeitimai viename kūrinyje.
Romantizmo epocha klestėjo XIXa. Kompozitoriai romantikai pagrindinį dėmesį skyrė vidiniam žmogaus pasauliui. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas liaudies ir buitinei muzikai. Vienu svarbiausiu muzikos žanru tampa daina ir romansas,rašoma itin daug nedidelų pjesių - miniatiūrų.Klesti ir programinė muzika, susijusisu ryškiais, detaliai papasakotais literatūriniais. vaizdais. Vietoj simfonijų dažniau rašomos simfoninės uvertiūros,poemos, fantazijos.Melodija ir ritmas tampa įvairesni.Ypač didelis vaidmuo tenka harmonija. Greta tonikos, supdominantės ir dominantės dažniau naudojami akordai sudaryti nuo kitų laipsnių - II, III ir IV. Jų skambėjimas tuomet buvo neįprastas,gražus ir praturtino muziką naujomis spalvomis.
XXa. muzika labai įvairi. Įvardijami ryškiausi naujoviškos muzikos reiškiniai. Tai impresionizmas, eksprionizmas, neoklasicizmas, avangardizmas ir kt. Pasikeitė muzikos išraiškos priemonės. Melodija dažnai kampuota, trūkčiojanti, ritmas - nervingas, dažnai besikeičiantis, harmonijoje gausu neįprastų ir netikėtų saskambių. Žanrai lieka tie patys, kuriuos sukūrė praėjusių amžių kompozitoriai. Nauji žanrai atsiranda sujungus skirtingas muzikos rūšis. Tai opera - oratorija, baletas - simfonija ir kt.

Raktiniai žodžiai

• klasicizmo muzikos bruozai
• romantizmo epochos bruozai
• viduramziu muzikos bruozai